Šalies finansų tvarkytojai nenoriai šneka apie naujų mokesčių įvedimą ar esamų didinimą, bet atskiros finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir premjero Andriaus Kubiliaus užuominos, kad nesurinkus pajamų gali didėti pridėtinės vertės mokestis (PVM), ekonomistų nestebina. Įtarimus tik sustiprina Lietuvos siekis prisiimti naujus įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES).
Pensininkų prezidentė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva pritars daliai Europos fiskalinės drausmės sutarties nuostatų. „Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo, o esminiai dalykai – fiskalinė drausmė, atsakomybė – mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar“, – sakė ji Lietuvos radijui.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė sutinka, kad būti neprasiskolinusiam yra geriau, negu prasiskolinusiam, bet kritikuoja prezidentę D. Grybauskaitę, nešykštėdama aštrių epitetų. „Lietuva laikosi gana griežtos fiskalinės drausmės, tai tiesa. Pernai metų viešųjų finansų deficitas – 4,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – labai geras rezultatas tokios krizės sąlygomis. Tai finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuopelnas. Tokia jau realybė, kad turime ministrų kabinetą, kuriame yra tik vienas ministras. Ji atsakinga už pajamų surinkimą ir jos surenkamos, net mokesčius didinant minimaliai, nes vadinamieji „prabangos mokesčiai“ yra ganėtinai juokingi. Reikalingo vieno milijardo litų jie tikrai nesurinks, vadinasi, jį reikės rasti kitur,“ – sakė ji.
Pasak A. Maldeikienės, kitos ministerijos ekonomikos srityje nedirba, o prezidentė D. Grybauskaitė, daug kalbėdama apie fiskalinę drausmę, mato tik vieną privilegijuotą kategoriją – pensininkus. „Kai Konstitucinis Teismas nustato, kad pensijos yra nuosavybė, o prezidentė pareikalauja didžiulių sumų pensijoms grąžinti, išeina taip, kad dirbantieji iš Lietuvos yra išstumiami. Yra, tegul ir nedidelė, dalis pensininkų, kurie yra milijonieriai ir mes jiems turime grąžinti pensijas, nes niekada nežiūrime į tuos skaičius. Ne pajamos, o amžius padaromas remtinumo kriterijumi. Kodėl? Senam sunku? Psichologai sako, kad sunkiausia yra paaugliams, tai ką dabar daryti? Taigi, prezidentė žino, kad reikia taupyti ir remti pensininkus. Nenuostabu, kad galiausiai belieka tik didinti mokesčius dirbantiesiems. Nors tie, kas dirba samdomą darbą, jau ir dabar vidutiniškai moka didesnius suminius mokesčius negu Danijoje. Tik ten jie turėtų dideles socialines garantijas, o čia žmonės iš esmės yra išstumiami iš šalies. Galiausiai nebebus kam dirbti ir tų fiskalinių drausmių laikytis“, – prognozavo ji.
Kiek kainuoja vaistai?
Kaip teigia A. Maldeikienė, taupyti galima iki tam tikros ribos, bet reikia suvokti taupymo kainą. „Galima imti ir mėnesį nieko nevalgyti, sutaupant visą to mėnesio atlyginimą. Tik reikia sau užduoti klausimą – kiek paskui kainuos vaistai ir reabilitacija po tokio taupymo režimo? Ir kas tą kainą sumokės. Kai psichologu pasirenki Ūkio ministeriją, kuri, užuot siūliusi receptus ekonomikai gaivinti ir pateikusi realius skaičius, aiškina, kad reikia remti verslą – situacija yra ne kokia. Verslą mes remiame dvidešimt metų ir net nesuskaičiuojame, kiek tai kainuoja. Pernai verslas uždirbo berods 7 milijardus litų pelno, bet niekas nesako, kiek to pelno yra subsidijuota. Kiek valstybė apmokėjo darbo jėgos, kai skyrė pašalpas uždirbantiems minimumą? Kai bandžiau to paklausti – niekada negaudavau atsakymo. Paskutinį kartą man buvo paaiškinta, kad Finansų ministerija pinigus surenka, o kitos paskirsto, tad pasiskaičiuoti jos negali“, – šaipėsi ji.
Pakartojusi, kad vyriausybė laikosi viena ministre, A. Maldeikienė pasakė, kad iš prezidentūros taip pat negirdėti jokių receptų, kaip suderinti šalies vadovės deklaruojamą taupymą ir fiskalinę drausmę su didinamomis socialinėmis išmokomis pensininkams. „Prezidentė yra tiesiog populistė“, – konstatavo A. Maldeikienė.
Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ finansų analitikas Stasys Jakeliūnas sutiko su A. Maldeikienės prielaida, kad pensininkų politikai paprasčiausiai bijo. „Jei kas nors prašnektų apie tai, kad vėl reiks mažinti pensijas – ištiktų politinis krachas. Rinkimus pralaimėti bijo visi“, – su prielaida, kad pensininkų bijoma, kaip aktyvių balsuotojų sutiko S. Jakeliūnas.
Greičiausiai, anot ekspertų, būtų karpomos valdžios investicijų programos, ministerijų išlaidos ir panašios eilutės. Ekonomistai sutaria, kad PVM arba kiti mokesčiai gali būti didinami jau vien todėl, jog auga valstybės skola ir jos administravimo kaštai.
Koją, anot S. Jakeliūno, neabejotinai bus pakišęs ir banko „Snoras“ bankrotas. „Nors teoriškai apie tai jau buvo žinoma tvirtinant biudžetą, visi šios situacijos suvaldymo mastai apskaičiuoti dar nebuvo. Papildomai tenka skolintis bent 200 milijonų litų ir tuo pat metu auginti administravimo išlaidas. Kitos išeities, kaip didinti PVM, nedarant struktūrinių reformų ekonomikoje ir socialinėje sistemoje, gali tiesiog nebūti. Juolab, kad yra ir kitų problemų, kurios nebuvo numatytos. Aplinkos ministerijai nesutvarkius dokumentų, nepanaudotų apyvartinių taršos leidimų taip pat nebus parduota už tiek, kiek tikėtasi. Visoms pajamoms, kurios nėra gaunamos, padengti reikės arba skolintis, arba ieškoti naujų pajamų šaltinių. Galbūt – didinti mokesčius“, – teigia jis.
Būsime pirmūnai ar ne?
Daliai Lietuvos komentatorių kelia nuostabą D. Grybauskaitės entuziazmas pasirašyti būtent tas ES sutarties dalis, kurios numato kuo augiau atsakomybės, įsipareigojimų, taupymo ir kentėjimo, kai kaimyninė Lenkija derasi dėl kiekvieno punkto ir gina savo interesus.
Komentuodamas nuostatą, kad Lietuva pirmiausiai puls vykdyti su taupymais ir karpymais susijusias ES fiskalinės drausmės susitarimo taisykles, S. Jakeliūnas sakė:
„Neaišku, nuo kada Lietuva pradėtų vykdyti įsipareigojimą mažinti viešųjų finansų deficitą iki 0,5 proc. Dabar jo numatytas dydis yra 3 proc., tad labai svarbu žinoti, nuo kada tai įsigalios. Jei Lietuva, norėdama parodyti, kad yra labai uoli pirmūnė, puls taikyti tai nuo metų vidurio, tai tikėtina, kad ir mokesčių didinimas bei nauji karpymai tikrai bus neišvengiami nuo to paties momento. Tačiau greičiausiai tai įsigalios gerokai vėliau ir šiandien sunku ką nors prognozuoti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Minėta ES sutartis (aptariama neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje), kuri labai patinka D. Grybauskaitei, numato, kad valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo BVP. Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu lygmeniu. Sutarties projektu nėra patenkinta nei Europos Komisija, nei profsąjungos. Ją kritikuoja ir atskirų ES šalių (Suomijos, Liuksemburgo) vadovai.
Teiginiai, kad Lietuva ne visomis sutarties nuostatomis vadovausis iki euro įvedimo – mažai ką paaiškina. Mat premjeras A. Kubilius vis dar neatsisako svajonių įsivesti šią valiutą 2014 metais, o prezidentė D. Grybauskaitė yra viešai pareiškusi, kad skubėti nėra verta.
Lietuvos 2012 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą sudaro 25,147 milijardai litų pajamų ir 25,755 milijardai litų išlaidų. Po ilgų debatų patvirtinus biudžetą, kuriame deficitas yra mažesnis nei 3 proc., politikai bemaž iškart prabilo apie numanomą jo koregavimo galimybę.
