Per 83 tūkst. gyventojų iki šiol geria fluoro persotintą ar drumstą vandenį, nors moka už jį kaip už gerą. Nuo šių metų jie bent žinos, koks vanduo pasiekia namus.
Vanduo iš čiaupo ir smirdi, ir subjauroja kriaukles. Toks jis, parudęs ir specifinio nemalonaus kvapo, vis dar tiekiamas iš kai kurių Šilutės ar Panevėžio rajone esančių vandenviečių, rašo „Lietuvos rytas“.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2007-ųjų dėl prasto vandens prie sienos kala ir Kelmės rajono savivaldybę. Šiame rajone vis dar yra 21 vandenvietė, kuriose fluoro kiekis viršija normas. Kretingos rajone tokių yra net 31.
VMVT nuo šių metų nusprendė reikalauti, kad vartotojai gautų tikslią, raštu pateikiamą informaciją, kokie vandens rodikliai prasilenkia su normomis.
Geriamojo vandens įstatyme yra numatyta, kad tiekėjai vartotojams turi suteikti žinių apie vandens kokybę. Ypač tuomet, kai tam tikri cheminės sudėties rodikliai (fluoridai, geležis, nitratai ir kt.) peršoka leistinas normas.
„Bet šiuo metu iš gyventojų tik surenkami pinigai už vandenį, o informacijos apie jo kokybę bemaž neteikiama. Todėl žmonės puola klausinėti ne tiekėjų, o mūsų tarnybos“, – sakė VMVT specialistė Aušra Išarienė.
Vienas priimtiniausių informavimo būdų – duomenis apie vandens cheminę sudėtį, jei ji viršija normas, gyventojams pateikti kartu su sąskaitomis. Tačiau šalto vandens sąskaitas išrašo anaiptol ne visos vandens tiekimo įmonės.
