Rugsėjo 16 d. prasidėjo antras paraiškų rinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, skirtą remti pienininkystės veiklos modernizavimą. Paraiškas galima pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki spalio 18 d. Svarbiausia naujovė pateikusiems paraiškas rudenį – didesnė galima paramos suma vienam projektui. Ši suma gali siekti iki 250 tūkst. litų.
Parama našesnei pienininkystei
Parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį – „Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas“ – teikiama individualiems ūkiams bei juridiniams asmenims, vykdantiems pienininkystės veiklą, taip pat mokslo ir mokymo institucijoms. Paramą gali gauti ir iki paramos paraiškos pateikimo pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurie vykdo pienininkystės veiklą ir įgyvendina supirkto iš savo narių jų ūkiuose pagaminto pieno apdorojimo, perdirbimo ir tiekimo rinkai projektą.
Pieno sektoriaus rėmimas reiškia, kad remiama pieno gamyba, pieno apdorojimas, rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t. bei perdirbimas ir tiekimas rinkai.
Keičiasi paramos suma
Šiemet pienininkyste užsiimantys ūkininkai ir jų kooperatyvai jau galėjo teikti paraiškas paramai gauti nuo gegužės 13 d. iki birželio 14 d. Rudenį prasidėjo antras paraiškų rinkimo etapas. Tų, kas teiks paraiškas rudenį, laukia naujovė – paramos suma yra didesnė ir gali siekti iki 250 tūkst. litų.
Kaip ir anksčiau, per visą 2007-2013 metų laikotarpį didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui, nepriklausančiam partnerių arba susijusių įmonių grupei, negali viršyti 2 416 960 litų. Partnerių arba susijusių įmonių bei sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma per visą KPP laikotarpį negali viršyti 10 mln. litų.
Kaip gauta parama neskaičiuojamos paramos lėšos, gautos pagal priemones: „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Nitratų direktyvos Nr. 91/676/EEB reikalavimų įgyvendinimas“, Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ projektai ir „LEADER metodo įgyvendinimas“.
Paprastai finansuojama iki 50 proc. išlaidų
Priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ taikomas išlaidų kompensavimo mokėjimo būdas. Tai reiškia, kad ūkininkai iš pradžių turi savo lėšomis įsigyti jiems reikalingas prekes ir paslaugas, o vėliau pateikti NMA mokėjimo prašymus, kuriuos patikrinus, jiems bus kompensuota dalis patirtų išlaidų. Paprastai pagal šią priemonę finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Išimtimi yra ūkininkaujantys mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – jiems grąžinama iki 60 proc. visų išlaidų. Ūkis laikomas esančiu mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto arba kooperatyvo narių žemės ūkio paskirties žemės ploto yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Mažiau palankus ūkininkauti žemės ūkio paskirties žemės plotas nustatomas pagal 2013 metais deklaruotas žemės ūkio naudmenas.
Iki 60 proc. išlaidų finansuojama ir jauniesiems – iki 40 metų – ūkininkams. Jei jaunasis ūkininkas užsiima pienininkyste mažiau ūkininkauti palankioje vietovėje, jam grąžinama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Įsidėmėtina, kad 25 proc. projekto išlaidų turi būti skiriamos pieno perdirbimui.
Paramos lėšomis – ir įrenginiai, ir statybos
Už paramos lėšas pienininkyste užsiimantys ūkininkai gali įsigyti naują pieno gamybos, apdorojimo, perdirbimo ir tiekimo įrangą bei technologinius įrenginius, taip pat – valymo ir kompiuterinę bei programinę įrangą. Nusipirkti galima ir N ir O kategorijų transporto priemones, skirtas įgyvendinto už paramos lėšas projekto reikmėms.
Pieno gamintojai ir perdirbėjai taip pat gali pasirūpinti naujų gamybinių statinių statyba ir senųjų rekonstravimu, įsigyti naujų statybos medžiagų, įsirengti pienininkystės projektui reikalingus kelius, atlikti vietinio vandentiekio ir kanalizacijos tvarkymą, įsirengti artezinius gręžinius.
Paramos lėšomis galima finansuoti ir dalį bendrųjų išlaidų – ši suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 10 tūkst. litų. Tuo atveju, jei projekte numatyti statybos, rekonstravimo, infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM didesnė, tačiau negali viršyti 20 tūkst. litų.
Paramos lėšomis negalima įsigyti gyvulių, statytis mėšlidžių, jei ūkyje yra laikoma 300 ir daugiau sutartinių gyvulių vienetų, įsigyti T3 kategorijos traktorių, pagamintų keturračių motociklų pagrindu.
Dar dvi šio rudens naujovės
NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė sako, kad rudenį pateikusiems paraiškas taip pat palengvintas su paramos paraiška susijusių įsipareigojimų perdavimas kitam asmeniui. Anksčiau toks perdavimas buvo leidžiamas tik mirties arba nenumatytų aplinkybių atvejais.
„Dabar suderinus su NMA pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai galės būti perduoti asmeniui, perimančiam paramos gavėjo įsipareigojimus ir tęsiančiam veiklą, jei jis atitiks pareiškėjo tinkamumo kriterijus ir paramos paraiškų pirmumo atrankos kriterijus įsipareigojimų perėmimo metu“, – apie palengvinimą pasakoja Agnė Kazlauskaitė.
Kita svarbi naujovė, laukianti gausiančių paramą – galutinį mokėjimo prašymą NMA paramos gavėjai turės pateikti vėliausiai iki 2015 m. birželio 30 d.
Pirmumo kriterijai – jei prašoma suma didesnė nei numatytoji
Jei pateiktose paraiškose prašoma suma viršys numatytą metams biudžetą, paraiškoms bus taikomas prioritetinis vertinimas. NMA specialistai taikys taisyklėse nustatytus 7 pirmumo kriterijus, išrikiuotus mažėjančio svarbumo tvarka.
Pirmasis pirmumo kriterijus – tai, kiek ūkyje laikoma gyvulių. Jei laiko iki 30 sutartinių gyvulių vienetų, vertinat pagal 2012 m. gruodžio 31 d. Ūkinių gyvūnų registro duomenis, pareiškėjas atitinka pirmąjį kriterijų.
Antrasis kriterijus – jau vykdoma kompleksinė pieno gamybos ir pagaminto pieno perdirbimo veikla, gaunamos iš šios veiklos pajamos. Jei pareiškėjas ją vykdo ilgiau nei vienerius metus, jis atitinka antrąjį kriterijų.
Trečiasis kriterijus – pareiškėjas savo projekte numatė, kad būsimos investicijos į pieno perdirbimą sudarys daugiau kaip 50 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). Pirmenybė teikiama projektui, kurio numatytų investicijų į pieno perdirbimą procentinė dalis yra didžiausia.
Ketvirtasis kriterijus – pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai nei pagal BPD, nei pagal KPP programas. Penktasis kriterijus – pareiškėjo amžius. Šį kriterijų atitinka pareiškėjai, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną buvo iki 40 metų amžiaus. Šeštasis kriterijus – projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo. Septintasis – ūkyje diegiamos inovacijos.
Pieno sektoriaus modernizavimui – per 1 mln. litų
Šiemet pieno sektoriaus modernizavimo veiklai skirta didesnė nei 1,37 mln. litų parama. Per pirmąjį paraiškų rinkimą gautos 3 paraiškos, juose prašoma suma – beveik 450 tūkst. litų.
2007–2013 metų laikotarpiu visos priemonės „Žemės ūkio modernizavimas“ biudžetas – daugiau nei 1,5 mlrd. litų paramos lėšų. Didžioji dalis šių lėšų – apie 1,4 mlrd.- jau išmokėta.
Užsakymo nr. 3800
