Kasdien keliaudamas Europos kultūros sostinės gatvėmis ir šaligatviais matau vis mažiau žmonių. Autobuse nugirstas pokalbis, radijo laida ar pakelėje stovinti reklama skatina suvokti kokiose modernumo aukštumose esti mūsų visuomenė. Turiu omenyje jaunąją visuomenės dalį. Kai mūsų valstybės galvos paslėptos skolų lapelių šūsnyse, o "brandžioji" visuomenė susirūpinusi paskolų atidavimo terminais lieka tik modernumas.
Klausiate, kas tas modernumas? Ogi visų per prievartą brukamų vertybių visuma. Kosmopolitizmas, originali savęs realizacija, visiška visko tolerancija, "sava" nuomonė. Atrodo pakankamai logiškos idėjos, auginančios naują kartą, kuri ištrauks valstybę iš ekonominių ir moralinių duobių ir įdubų. Siūlyčiau atsimerkti. Visos šios įtaigios vertybės galiausiai nukiša jauną žmogų į pilietinės apatijos sūkurį. "Toleruok viską, būk pasaulietiškas ir vertink savo nuomonę, kurią mes tau suformavome!" - skelbia naujojo amžiaus demagogai.
Modernumas leidžia tapti apatišku savo visuomenei, leidžia pabėgti nuo savo problemų į kitą pasaulio kraštą, tik progai pasitaikius, padeda išmokti valstybės niekinimo meno, sukuria teigiamumo įspūdį ir galiausiai laimę paverčia ,materialiu siekiu. Modernumo dėka visi žino paskutinius gandus apie Lady Gagą, bet sunkiai rasi bent saują žinančių, kokie politiniai sprendimai daro įtaką Lietuvos ateičiai. Leiskite nesutikti su nuomone, kad jaunas žmogus ir neturi domėtis politiniu valstybės gyvenimu, mat čia suaugusiųjų reikalas. Jaunatviškas idealizmas - tai geriausias protesto kuras, skatinantis jaunus žmones pakelti galvas ir susimąstyti, kad reikia rūpintis ne tik savo išvaizda ar brangiu automobiliu, bet ir visuomenės gerove.
Konspiracijos teorijų mėgėjai pasakytų, kad valstybės galvos tokiu būdų tiesiog siekia nutildyti balsus, kurie, remiantis istorine patirtimi, gali išversti iš postų labai aukšto rango pareigūnus.
Visgi, manau, kalti ne politikai ir net ne verslininkai. Kaltas tas nelemtas modernumas, kuris vis kužda į ausį, kad politika - tai senolių reikalas, kad valstybė - nieko neverta, kad - gražu ir svarbu yra tas, ką gali pamatuoti konkrečia beverčio popieriaus, vadinamo pinigais, išraiška. Tas nelemtas modernumas, kuris palaidojo oratorinę kultūrą, pagarbą vyresniam, meilę tėvynei ir jaunatvišką idealizmą.
Šiuo atveju labai tiktų posakis: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tikiuosi, kad išeis išmokti skirti naujoves nuo modernumo ir adekvačiai reaguoti į politinius sprendimus, matant ne tik trumpalaikį jų poveikį, bet ir tolimesnę įtaką valstybės raidai. Išjunkime televizorius ir išeikime į lauką, palikime savo automobilį nenublizgintą, bet turėkime švarią sąžinę. Viską darykime ne tam, kad kaimynas matytų, kokie mes modernūs, o kad galiausiai galėtum jaustis padaręs viską. Tik tokiu atveju turi teisę būti nepatenkintas esama situacija.
