Girdėti savo mamos balsą negimęs kūdikis pradeda 23-ąją nėštumo savaitę, todėl jau tada klasikinę muziką geba išgirsti ir negimęs vaikutis, bet ar tai gali ką nors nulemti nėra aišku. Tuo tarpu įrodyta, jog vyresnio amžiaus vaikams gali pasireikšti mokslininkų atrastas, tačiau dar skeptiškai vertinamas Mocarto efektas.
Pirmą kartą Mocarto efektas buvo atrastas 1993 Kalifornijos universiteto mokslininkų ir pakartotinai tirtas tos pačios grupės 1995 metais. Tyrimais (į kuriuos nebuvo įtraukti vaikai) buvo nustatyta, jog studentai, kurie klausėsi Mocarto sonatos likus kelioms minutėms iki egzamino, geriau panaudojo savo įgūdžius nei tie, kurie klausėsi kitokios muzikos ar nesiklausė visai.
Poveikis studentams buvo trumpalaikis (maždaug 15 minučių) ir nors šis tyrimas visada buvo laikomas kontroversišku, žiniasklaida ir net politikai ėmė daugiau pasakoti apie klasikinės muzikos įtaką, tikėdamiesi, jog tai gali padėti spręsti masines psichologines ir fiziologines problemas, su kuriomis susiduria žmonės.
Įsitikinimas, jog kūdikiai užaugs protingesni, jei klausysis klasikinės muzikos buvo tik hipotetinis, tačiau būtent dėl šio įsitikinimo Džordžijos valstijoje buvo išleistos specialios klasikinės muzikos kompaktinės plokštelės, kuriose buvo ir įžymioji sonata. Už jas sumokėjusi kompanija „Sony“ plokšteles paaukojo gydymo įstaigoms, todėl iš ligoninės išleidžiant naujagymį kiekvienai šeimai buvo padovanojamas toks kompaktinis diskas, tikintis, jog tėvai duos jį klausytis mažyliui.
Nepaisant populiaraus mito, įrodymų, jog klausydamasis klasikinės muzikos kas nors tapo protingesnis nėra. Kalifornijoje atlikto tyrimo vadovas žurnalui „Forbes“ pasakojo, jog įsitikinimas, kad klasikinė muzika padeda vystytis vaiko smegenis nėra pagrystas jokiais įrodymais, tačiau jis tiki, jog Mocarto sonata gali paskatinti kurį laiką smegenis veikti geriau ir spręsti matematines užduotis efektyviau.
Tuo tarpu Apalačų universiteto mokslininkams 1999 metais nepavyko gauti panašių Mocarto efektą įrodančio tyrimo rezultatų ir didelių sąsajų tarp Mocarto muzikos bei gersnių testo rezultatų jie neatrado, o tai vėl sukėlė diskusijų bangą. Jie pakartotinai ieškojo ryškių sąsajų tarp laikino intelekto pakilimo bei Mocarto sonatos pianinui klausymo ir sukritikavo anksčiau JAV atliktus tyrimus.
Nepaisant kritikos, gimusi viltis, jog muzika gali gydyti jau tapo nebenumarinama. 2011 metais Taivane 58 vaikams, sergantiems epilepsija, buvo skirtas gydymas Mocarto muzika. Kasdien šie turėjo klausytis Mocarto sonatos K448 po 8 minutes. Atliekant šiems vaikams elektroencefalogramas po mėnesio, trijų ir šešių mėnesių tyrėjai nustebo. 47 vaikams buvo nustatytas ženklus sveikatos pagerėjimas. Panašių istorijų yra ir daugiau, tačiau taip dažniausiai eksperimentuoja įvairios gydymo įstaigos, nefiksuodamos to kaip tyrimo, todėl ir gauti rezultatai negali būti laikomi įrodančiais efektyvumą.
Nors nuomonė, kad klasikinė muzika daro įtaką vaikų protiniam vystymuisi yra smarkiai kritikuojama, tačiau daugelis mokslininkų visgi pripažįsta 1993 metų tyrimų rezultatus ir sutinka, kad Mocarto efektas egzistuoja, net jei ir reiškiasi ne ypatingai akivaizdžiai. Dėl šios priežasties, taip pat prieinama išvados, jog net ir trumpalaikis vaikų protinių gebėjimų padidėjimas ilgalaikėje perspektyvoje gali kaip reikiant įtakoti vaiko vystymąsi, t. y. jei paklausius Mocarto sonatos (ar kitos klasikinės muzikos) smegenys pradeda dirbti efektyviau, nuolat klasikinės muzikos klausantis vaikas gali „priimti“ daugiau informacijos, geriau atlikti namų darbus ir kitas užduotis, „atverti“ savo smegenis naujiems įgūdžiams.
