Giedrė Sankauskaitė
Sparčiai augantis išmaniųjų telefonų turėtojų skaičius Lietuvoje, o kartu ir mobiliųjų programėlių populiarumas verčia įmones ar organizacijas ieškoti naujų bendravimo su klientais būdų. Vis dėlto akivaizdūs programėlių privalumai slepia ir tam tikrų minusų. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti pašnekovai teigė, kad prieš metus įmonėms dar reikėjo pasakoti, kas yra mobilioji programėlė ir kokia jos vertė, o dabar dauguma jau žino ir pradeda galvoti, kada kurti savo programėlę.
Elektroninio verslo ir programavimo paslaugas teikiančios įmonių grupės „NFQ“ direktoriaus Pauliaus Insodos teigimu, šiuo metu mobiliųjų programėlių skaičius Lietuvoje didėja, o jų rinka panaši į prekybos sektorių prieš 5 metus.
„Atsiranda žmonių, bandančių nuveikti ką nors rimtesnio mobiliojoje terpėje, tačiau iš to vis dar sunku išgyventi“, – pripažįsta P. Insoda. Pasak bendrovės „APP camp“ generalinio direktoriaus Tomo Martūno, didžiajai daliai verslininkų jau nereikia aiškinti, kas yra mobiliosios programėlės, dauguma supranta jų vertę. Vis dėlto, nors mobiliųjų programėlių populiarumas auga, įmonės dar nėra įsidrąsinusios masiškai jas kurti.
P. Insodos teigimu, verslininkai, kurie investuoja į mobiliąsias programėles, įgyja konkurencinį pranašumą ir laimi.
Kainą lemia daug veiksnių
Sunku nurodyti, kokia yra vidutinė mobiliosios programėlės kaina. Viskas priklauso nuo programėlės sudėtingumo, funkcionalimo, integracijų su kitomis sistemomis kiekio ir kitų kintamųjų.
T. Martūno teigimu, jeigu įmonė nėra linkusi skirti bent 20 tūkst. litų, geriau visai į tai neinvestuoti. Programėlės kaina gali priklausyti ne tik nuo jos sudėtingumo, bet ir laiko, per kurį bus sukurta.
Bendrovės „Applab“ direktorius Robertas Paužas sakė, kad programuotojai dažniausiai dirba už valandinį atlyginimą. „Kaina priklauso nuo kūrimo laiko, – tvirtino jis. – Tai gali trukti ir dieną, ir šešis mėnesius.“
Daug neišnaudotų nišų
Įmonės, kurios yra susikūrusios mobiliąją programėlę, įgyja ne tik konkurencinį pranašumą.
P. Insoda sakė, kad jos vis dažniau skiriamos mobiliajai komercijai. Pasak „NFQ“ direktoriaus, anksčiau buvo kuriamos paprastos programėles, o dabar atsiranda didelių investicijų reikalaujantys projektai, atskleidžiantys rimtesnį požiūrį į mobiliąją terpę. „Į tai investuoja ir tokie portalai kaip beta.lt, pigu.lt“, – teigė P. Insoda.
Atrodytų, kad visos įmonės, kurios kuria mobiliąsias programėles, gauna vienareikšmišką naudą (ar vienareikšmiškai gauna naudą, ar gauna vienodą naudą?). Teikiama nauda tarsi sudaro įspūdį, kad programėlių jau turėtų būti sukurta begalės. Tačiau pašnekovai tikino, kad dar daug yra neišnaudotų nišų.
Pavyzdžiui, P. Insoda teigė, kad visiškai neišnaudota maisto užsakymo į biurą ar namus galimybė.
„Jei užsakymų procesas būtų perkeltas į mobiliąją terpę, tai taupytų žmogiškuosius išteklius“, – apie mobiliųjų programėlių galimybes kalbėjo „NFQ“ vadovas.
R. Pauža sakė, kad Lietuvos kurortų mobiliųjų programėlių, kurios siūlytų miesto svečiams, kur galima nueiti, pavalgyti ir panašiai, mažai.
Nedaug vartotojų
Vis dar neišnaudotų nišų buvimą galima paaiškinti ir tuo, kad Lietuvoje yra palyginti nedaug vartotojų, tad mobiliosios programėlės ne taip greitai atsiperka. „Lietuvoje vartotojų skaičius nėra labai didelis, todėl ne itin greitai atsiperka investicijos“, – kalbėjo R. Pauža.
Tiksliai pasakyti, kiek yra mobiliųjų programėlių vartotojų Lietuvoje, sunku. Galima tik apytiksliai nuspėti, kiek yra išmaniųjų telefonų turėtojų. „Sakyčiau, kad daugiau kaip 50 proc. visų telefonų turėtojų naudojasi išmaniaisiais“, – bandė konkretizuoti R. Pauža. Jo teigimu, jeigu apytiksliai skaičiuojama, kad mobiliuosius telefonus Lietuvoje turi 2,5 mln. gyventojų, vadinasi, išmaniaisiais galėtų naudotis apie 1,5 mln. žmonių. Svarbu paminėti, kad mobiliosios programėlės kuriamos skirtingoms platformoms.
Tai gali būti ir „Android“, „iOs“, skirtos „Apple“ telefonams. Nereikėtų pamiršti tokių platformų ir „Blackberry“, „Windows Phone“ telefonams. Dėl šios priežasties dar sunkiau suskaičiuoti ne tik kiek Lietuvoje yra išmaniųjų telefonų turėtojų, bet ir kiek apskritai šalyje sukurta mobiliųjų programėlių.
„Pagrindinės programėlė Lietuvoje kuriamos „Android“ arba „iOs“ operacinėms sistemoms, – savaitraščiui sakė R. Pauža. – Bet „Android“ yra vienareikšmis lyderis.“
Ne visoms įmonėms – nauda
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas T. Martūnas teigė, kad mobiliosios programėlės poreikis priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Jis išskyrė tris atvejus. Pirma, jeigu tai yra į klientą orientuota organizacija, mąstanti apie klientų patogumą – grįžtamąjį ryšį, lojalumo valdymą, savitarną. Antra, jeigu įmonė ar organizacija turi mobilių darbuotojų ir nori verslo procesus padaryti efektyvesnius. Trečia, jeigu nori išsiskirti bei išnaudoti dideliu greičiu augantį komunikacijos kanalą „turint tikslą ateityje kituose kanaluose patirti mažiau išlaidų“.
P. Insoda atkreipė dėmesį, kad daugėjant įmonių, kurios kuria mobiliąsias programėles, savo vaidmenį atlieka pavydas – kaimynas turi, todėl noriu ir aš.
Vis dėlto jis pataria įmonėms pirmiausia atsakyti į klausimą, kokių verslo ar viešų tikslų leis pasiekti programėlė, kokią problemą ji išspręs ir kokius procesus optimizuos.
Bendravimo su klientais galimybė
Šių metų pradžioje prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ pirmasis iš Lietuvoje veikiančių prekybos centrų susikūrė mobiliąją programėlę. Bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Virginija Semsienė leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad mobilioji programėlė yra dar viena bendravimo su klientais galimybė.
„Didžiausia nauda mums yra tai, kad pirkėjas, naudodamasis programėle, jaustis patogiai“, – kalbėjo V. Semsienė. Pasak pašnekovės, kuo dažniau mobiliosios programėlės naudotojai ja naudojasi, tuo asmeniškesnė ji tampa. Iš to prekybos centras tik laimi ir įgyja lojalių klientų. „Swedbank“ šių metų vasarą papildė interneto banko mobiliąją programėlę išmaniesiems telefonams nauja funkcija. Ją turintys vartotojai, papurtę telefoną, gali sužinoti savo einamosios banko sąskaitos likutį. „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė Lina Žemaitytė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad sukurti banko mobiliąją programėlę paskatino augantis išmaniųjų telefonų savininkų skaičius.
„Pasaulinės prognozės numato, kad iki 2014 metų prisijungimo prie interneto mobiliaisiais įrenginiais skaičius pralenks prisijungimus asmeniniais kompiuteriais“, – teigė „Swedbank“ elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė. Ji tvirtino neabejojanti, kad Lietuva taip pat juda šia linkme. „Sekdami, kaip auga išmaniųjų telefonų turėtojų skaičius, norime pasiūlyti savo finansinius reikalus tvarkyti išmaniaisiais telefonais“, – sakė L. Žemaitytė.
FAKTAI: Mobiliosios programėlės
