Justas Mundeikis
Prieš metus, kai buvo pradėta svarstyti, ar galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą (toliau MMA), jau rašiau, jog neigiamų ekonominių efektų tikėtis nereikėtų („...dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis netūrėtų žymiai prastėti“ 24.12.2012 straipsnyje: „MMA didinimas atidės Euro įvedimą iki 2017 metų“). Anąkart perspėjau apie MMA didinimo keliamą infliacijos grėsmę.
Piešdamas kiek niūroką vaizdą, dariau prielaidą, jog ekonomikos atsigavimas visoje Europos Sąjungoje bus spartesnis ir įsisiūbuos kainų augimą, o MMA padidinimas būtų papildomai paskatinęs šį procesą. Tačiau šis scenarijus nepasitvirtino, ES šalių ekonomikos toliau svyruoja ties recesijos riba. Nors Europos Komisija piešia šviesesnę ateitį, tačiau prognozuojamas kopimas iš duobės regis nesuduos pakankamo impulso infliacijai augti artimoje ateityje. Tad galbūt iš tiesų verta pagalvoti apie MMA didinimą, kaip pasielgė mūsų kaimynai latviai ir estai1?
Prieš bandant rasti atsakymą į klausimą, ar toliau didinti MMA Lietuvoje, reiktų žvilgtelėti, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai padarė pastarasis 25% MMA padidinimas. Neretai pasigirsta kalbų, jog šis dirbtinis augimas nuo 850 iki 1000 LTL neigiamai paveikė Lietuvos konkurencingumą ir todėl šiuo metu sulėtėjo eksporto apimtys. O kai kurie politikai reikalauja koalicijoje numatytų 1509,- litų MMA įvedimo nuo 2015 metų.
Šiek tiek praktinės teorijos, arba kodėl valstybės nedidina NPD, o kelia MMA
Dauguma ekonomistų vienareikšmiškai sutiktų, jog NPD didinimas iš esmės padėtų mažas pajamas gaunantiems asmenims, nepadidintų darbo sąnaudų darbdaviams, o ir mokesčių sistemos progresyvumas padidėtų. Tokiu būdu, daugiau nei MMA uždirbantys asmenys neturėtų argumentų reikalauti papildomo algos kėlimo, nes padidinus MMA didesnę kvalifikaciją įgiję darbuotojai gali atsidurti ant to paties atlyginimų laiptelio, kaip ir mažiau kvalifikuoti. Tačiau šiandienos politikų sprendimai remiasi ne tik ideologija, bet ir (galbūt kartais savanaudiška) kalkuliacija. Kai valstybės biudžetas yra chroniškai deficitinis - NPD didinimas sąlygoja stipriai mažėjančias biudžeto įplaukas dėl mažėjančio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo (GPM), nes sumažėja apmokestinamoji bazė.
Tai, jog dirbantieji gauna keliolika litų daugiau – ir juos išleidžia, deja, neatsveria (per PVM, pelno mokesčius, akcizus) prarastų biudžeto pajamų. MMA didinimas irgi daro neigiamą įtaką, nes viešajame sektoriuje dirba daug mažas pajamas gaunančių asmenų. Didinant MMA, lygiagrečiai didėja darbo sąnaudos, tačiau patirtos išlaidos nemenka dalimi grįžta per padidėjusias GPM ir Sodros įmokas. Tačiau MMA padidinimas labiau apsunkina verslą, ir galimai trukdo kurti naujas darbo vietas (jeigu MMA lygis viršija žemą kvalifikaciją turinčio asmens sukuriamą pridėtinę vertę įmonėje).
Politikai Lietuvoje , kaip ir kitose valstybėse – matydami, jog „ekonomikos atsigavimas“ toli gražu nepasiekia visuose sektoriuose dirbančiųjų vienodai ir norėdami išvengti socialines nelygybės didėjimo, yra linkę didinti MMA prieš toliau keliant NPD2. Panašių rezultatų siekia ir naujai susiformavusi Vokietijos vyriausybė3, o JAV prezidentas B.Obama viešai pareiškė, kad rems įstatymų pataisas, didinančias federalinį MMA iki 10 JAV dolerių.
Ar MMA didinimas Lietuvoje turėjo neigiamų pasekmių?
Bandant atsakyti į klausimą, ar MMA didinimas nuo 850,- iki 1000,- LTL neigiamai paveikė Lietuvos ekonomiką, reiktų panagrinėti, kuriuose sektoriuose iš tiesų padidėjo mokamos algos, kuriuose sektoriuose algų augimas padidino darbo sąnaudas ir, kaip išaugusios darbo sąnaudos paveikė šių įmonių pelningumą. O gal MMA padidinimas galėjo turėti įtakos ir lėtėjančioms Lietuvos eksporto apimtims?
MMA įtaka darbo sąnaudoms
Analizuojant, kuriuose ekonominės veiklos sektoriuose MMA pakėlimas / padidėjęs vidutinis mėnesinis atlyginimas turėjo daugiausiai įtakos išaugusioms darbo sąnaudoms - pirmąsias vietas vėl užima F, I, S, N sektoriai. Šiuose sektoriuose užfiksuotas darbo sąnaudų augimas, lyginant su praėjusių ketvirčių (mėlyni stulpeliai), bei vertinant metinio augimo pokytį iš 2012K4 į 2013K1 (žali stulpeliai). Tai, jog duomenys vertinami jau eliminavus sezono įtaką, leidžia daryti prielaidą, kad ypač statybų sektoriui būdinga mažesnė darbų apimtis pirmąjį metų ketvirtį jau yra įvertinta – tad turimi skaičiai atspindi realius darbo sąnaudų pokyčius ir tokiu būdu tiesiogiai atskleidžia MMA įtaką.
Darbo sąnaudos mažina pelną ir pelningumą, tačiau efektas tik trumpalaikis
Vertinant padarytą įtaką įmonėms, galima konstatuoti, jog nepaisant MMA padidinimo ir išaugusių darbo sąnaudų, F, I, S, N sektoriai nenukentėjo taip stipriai, kaip būtų buvę galima tikėtis.
Matyti, jog I (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla) sektoriaus įmonės po stipraus šoko, patirto pirmąjį šių metų ketvirtį, per antrąjį ir trečiąjį ketvirčius atsigavo ir grynasis pelningumas tikėtina pagerins net 2012 metų rezultatus. S96 sektoriaus (kita asmenų aptarnavimo veikla) pelningumas buvo kiek nepastovus ir krito antrąjį šių metų ketvirtį, bet vėlgi sugebėjo atsitiesti trečiame ketvirtyje ir tikėtina išliks teigiamas ir paskutiniame metų ketvirtyje. A02 sektoriaus grynasis pelningumas, nepaisant lengvo nuosmukio metų pirmajame ketvirtyje, stabilizavosi, ir tikėtina, kad sektorius metus baigs sėkmingai. F (statybų) sektorius po pirmojo smūgio irgi sugebėjo greitai atsigauti. Tiesa, tiek F tiek I sektorių padidėjusiam grynajam pelningumui įtakos turėjo ir 2013 metais Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai.
MMA padidinimo įtaka eksportui
Kokią įtaką Lietuvos silpstančiam eksportui padarė MMA, šiuo metu dar sunku atsakyti, nes ne visi tam reikalingi duomenys yra prieinami. Tačiau, įvertinus žinomus faktus, galima teigti, jog daugiausiai įtakos MMA padidinimas turėjo jau minėtiems sektoriams (F, S, I, N, A), kurių prekės ir paslaugos nėra eksportuojamos. Silpstantį Lietuvos eksportą kur kas labiau paaiškina stiprus Euro kursas, lyginant su JAV doleriais, silpstanti Rusijos ekonomika, menkesniais tempais augantis perdirbtos naftos produktų eksportas bei dėl aukštų energijos kainų ir tuo pačiu metu žemų trąšų kainų pasaulinėse rinkose stipriai kritęs trąšų eksportas. Be to, ir grūdų eksportas šiais metais nebegalėjo prilygti praėjusių metų rezultatui. Aukščiau paminėti faktai atskleidžia priežastis, kurios labiausiai darė įtaką Lietuvos eksporto apimčių lėtėjimui.
Žvilgsnis į priekį: koks MMA 2015.01.01?
Kai ekonomistai sudarinėja politines prognozes, rizikuoja skaudžiai nudegti sparnus. Tačiau, politinės tribūnos nerimsta ir pasigirsta šūksnių apie būtinybę didinti MMA iki 1500 litų. G. Nausėda tvirtina, jog didinimas iki 50% vidutinio mėnesinio bruto uždarbio - būtų realus scenarijus, o žurnalas „The Economist“ skaičiuoja, jog iki 50% bruto atlyginimo medianos siekiantis MMA nesukelia nei didesnės infliacijos, nei didesnio nedarbo lygio5.
Rašant šią analizę Lietuvos Statistikos Departamentas dar nebuvo paviešinęs gaunamo bruto atlyginimo pagal kvartilius (metiniai uždarbio kvartilių duomenys skelbiami kasmet spalio mėnesiui), tad žemiau pateikta lentelė Nr. 2 iliustruoja 25,50,75% kvartilius 2012 metų spaliui bei vidutinį mėnesinį bruto atlyginimą pagal EVRK 2 sektorius Lietuvoje 2012 ir 2013 metų trečiam ketvirčiui. Kvartiliai 2013 metams sumodeliuoti, pritaikant tuos pačius koeficientus, kokie buvo 2012 metais bei pateikiami 50% medianos ir vidutinio mėnesinio bruto uždarbio skaičiai, atspindintys, koks galėtų būti MMA. 2015 m. daroma prielaida, jog darbo užmokestis visuose sektoriuose augs vidutiniškai 6%.
Jeigu priimant sprendimą didinti MMA būtų imama 50% nuo vidutinio atlyginimo - kalbėti apie MMA padidinimą iki 1222 litų nuo 2015 metų būtų realu. Jeigu didinimui būtų imama 50% atlyginimų medianos bazė – tada 2015 metais tebūtų pasivyta 1000,- Lt siekiantis MMA.
Paskutiniuose dvejuose stulpeliuose aš pateikiu du siūlymus: diferencijuoti MMA pagal tai, ar žmogus yra patyręs darbuotojas. Scenarijus A – taikomas patyrusiems darbuotojams (60% atlyginimų medianos), scenarijus B - ilgalaikiams bedarbiams bei 12 mėn. darbo stažo neturinčiam jaunimui (40% atlyginimų medianos). Taikant tokį diferencijavimą būtų sumažinama rizika nepatyrusiai darbo jėgai netekti darbo bei sukuriama paskata darbdaviams įtraukti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką. Diferencijavimas galėtų būti taikomas 12 mėnesių laikotarpiui, užtikrinant B grupės darbuotojų pakankamą darbo įgūdžių įsisavinimą, prieš pereinant prie 60% medianos siekiančio MMA. Tokiu atveju MMA patyrusiems darbuotojams galėtų būti padidinta nuo kitų metų sauso 1d. iki 1208 litų, o nepatyrusiems darbuotojams galėtų būti mokama 806 litai per pirmuosius 12 jų darbo mėnesių. Tačiau vien didinant MMA per prievartą – reiktų neignoruoti ir fakto, jog didinant MMA, dalis smulkaus verslo gali būti įstumta į šešėlį. Tad reiktų mobilizuotis ir kovoti su vokeliniais atlyginimais bei siekiant mažinti ilgalaikių bedarbių armiją – diegti efektyvias mokymo sistemas, kurios būtų suderintos su potencialiais darbdaviais.
