MK3
- Gamybos metai - 1996 - 2003
- Variklis - 2,5 litro, 280 AG
- Sukimo momentas - 363 Nm
- Svoris - 1520 kilogramų
- Maks.greitis - 250 km/val.
- 0 - 100 km/val. - per 5,9 sekundės.
Devintame ir dešimtame dešimtmečiuose automobiliai iš Japonijos visuomet stebino technologijomis, kuriomis negalėjo pasigirti nei europietiški nei amerikietiški kūriniai. Pažvelgus į tą laikotarpį - pamatytume itin gausų sportiškų modelių kiekį, kurie įvairiausiais būdais stengėsi sudominti potencialių pirkėją.
Vienas įdomiausių ir mažiausiai žinomų pavyzdžių - „Mitsubishi Galant VR-4“. Automobilis, kuris buvo pristatytas 1987 metais, tačiau turėjo ne ką mažesnį technologijų bagažą negu „Porsche 959“ - kelis kartus brangesnis superautomobilis. Japoniškas, santūrus sedanas iš gamyklos išriedėjo turėdamas 4 cilindrų turbininį motorą, 4 varančiųjų ratų pavarą, 4 vairuojamųjų ratų sistemą ir „ABS“ sistemą, kuri stabdydavo visus keturis ratus. Atsižvelgiant į laikotarpį - tai buvo vienas pažangiausių automobilių.
Pirmoji „VR-4“ modelio karta buvo sukurta tik dėl vienos priežasties - tarptautinės automobilių sporto federacijos keliamų reikalavimų, norint dalyvauti „Group A“ ralio varžybose. Pagal tuometinius reikalavimus, gamintojas, norintis dalyvauti pasaulio ralio čempionate, iš pradžių privalo pagaminti 5000 tam tikro modelio vienetų. Be to, automobilis privalėjo turėti 4 cilindrų benzininį motorą, o jo tūris turėjo siekti 2,0 litrus.
Šie reikalavimai „Mitsubishi“ inžinieriams nesukėlė didžiulio nepasitenkinimo - atvirkščiai. Jiems tai buvo labai lengva užduotis, nes jie savo atsarginių detalių sandėlyje turėjo „4G63“ vardu pavadintą variklį, kurio tūris siekė 1997 kubinius centimetrus, išvystė 205 arklio galias ir 294 Nm sukimo momentą.
Ieškodami tinkamo automobilio, „Mitsubishi“ nusprendė, jog pats tinkamiausias modelis šiam eksperimentui yra „Mitsubishi Galant“ - kompaktiškas sedanas, kuris gali priimti ne tik naują motorą, bet ir keturių varančiųjų ratų pavarą. Pastaroji, įprastomis sąlygomis variklio galią tarp ašių paskirstė 50 : 50 koeficientu, tačiau vienam ratui prasisukus, galia būdavo siunčiama į priekinius arba galinius ratus.
Dar vienas įdomus išradimas, kuris buvo diegiamas į „Galant VR-4“ - 4 vairuojamųjų ratų sistema, kuri galinius ratus pasukdavo iki 1,5 laipsnio. Šis sprendimas išsprendę automobilio žvitrumo ir manevringumo problemą.
„Mitsubishi Galant VR-4“ patekęs į daugelio automobilių tema rašančių žurnalistų rankas buvo giriamas dėl puikaus sukibimo su kelio danga, pakabos balanso ir įtraukiančių valdymo savybių. Be to, jis buvo pakankamai greitas - sverdamas vos 1340 kilogramų, japoniškas sedanas iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 7 sekundės. Šis rodiklis nebuvo toks geras kaip, pavyzdžiui, „Ford Sierra RS Cosworth“, tačiau jis buvo greitesnis už daugelį kitų analogų.
Deja, daugelis „Galant VR-4“ lygino būtent su „Ford Sierra RS Cosworth“, kuri tuo metu dominavo įvairiausių žurnalų palyginamuosiuose testuose. „Mitsubishi“ atstovams padidinus variklio galią iki 220 arklio galių 1989 metais ir vėliau - iki 240 arklio galių 1990 metais, neprivertė žiniasklaidos atstovų pakeisti savo nuomonės.
„VR-4“ modelis tarptautinėje autosporto arenoje taip pat sunkiai sugebėjo pasipriešinti nenugalimai „Lancia Delta Integrale“. Per trejus metus „Mitsubishi“ bolidas laimėjo vos tris lenktynes. Japonai norėdami pagerinti padėtį pasaulio ralio čempionate, vėliau visą dėmesį sutelkė į „Mitsubishi Lancer EVO“ kūrimą.
Antroji „VR-4“ modelio karta pasirodė 1992 metais. Palyginus su pirmos kartos modeliu, antroji „VR-4“ evoliucija atrodė dar santūriau. Nuo standartinių versijų „VR-4“ išsiskyrė tik keliomis kėbulo apdailos detalėmis, tačiau tai nebuvo didžiausia automobilio problema. Didžiausia automobilio problema buvo ta, jog jis buvo skirtas tik Japonijos rinkai - jis niekuomet nebuvo eksportuojamas į kitas šalis.
Didžiausias pokytis antros kartos modelyje - naujas 2,0 litrų, 6 cilindrų jėgos agregatas. „Mitsubishi“ manė, jog tolygiai ir tyliai veikiantis 6 cilindrų motoras yra tinkamesnis antros kartos modeliui. Antros kartos „Mitsubishi Galant VR-4“ turėjo patikti greitus automobilius mėgstančiam džentelmenui, kai tuo tarpu „Lancer EVO“ turėjo patikti pasiutusiam chuliganui.
Deja, antros kartos modelis pasirodė pačiu netinkamiausiu metu - Japonijos ekonomijos nuosmukio metu, o tai labai stipriai įtakojo automobilio populiarumą. „Mitsubishi“ automobilio gamybą nutraukė 1996 metais, net nepranešusi apie tai, jog netrukus jo vietą užims visiškai naujas modelis.
Trečioji „VR-4“ modelio karta buvo absoliučiai kitokia. Ji atrodė agresyviau, turėjo žymiai pajėgesnį 2,5 litro, 6 cilindrų, 280 arklio galių išvystantį jėgos agregatą. Su pastarojo motoro pagalba „VR-4“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 6 sekundes ir pasiekdavo 250 km/val. maksimalų greitį.
Kaip ir pirmosios kartos modelis, taip ir naujasis buvo aprūpintas keturių varančiųjų ratų pavara, tuo tarpu keturių vairuojamųjų ratų sistemos buvo atsisakyta. Ją pakeitė aktyvus galinis diferencialas, kuris buvo naudojamas ir „Lancer EVO IV“.
Trečios kartos modelis visomis prasmėmis buvo geresnis, pranašesnis automobilis. Daugelis specialistų jį gyrė už fantastiškas valdymo savybes ir eiklesnį bei žvitresnį variklį. Kai kuriuose palyginamuosiuose testuose „Mitsubishi Galant VR-4“ buvo vertinamas geriau už „Subaru Legacy GT-B/RS“, o tai buvo pakankamai geras įvertinimas automobiliui, kuris nebūdavo itin populiarus automanų pasaulyje.
Deja, nepaisant puikios formulės ir išbaigtumo, „Mitsubishi“ modelis niekuomet nepateisino vadovų lūkesčių, tad vietoj to, kad gamintų dinamiškus, sportiškus automobilius, „Mitsubishi“ pasirinko kitą kelią - gaminti mažas ir kompaktiškas dėžutes.
Modelių specifikacijos :
MK1
Devintame ir dešimtame dešimtmečiuose automobiliai iš Japonijos visuomet stebino technologijomis, kuriomis negalėjo pasigirti nei europietiški nei amerikietiški kūriniai. Pažvelgus į tą laikotarpį - pamatytume itin gausų sportiškų modelių kiekį, kurie įvairiausiais būdais stengėsi sudominti potencialių pirkėją.
Vienas įdomiausių ir mažiausiai žinomų pavyzdžių - „Mitsubishi Galant VR-4“. Automobilis, kuris buvo pristatytas 1987 metais, tačiau turėjo ne ką mažesnį technologijų bagažą negu „Porsche 959“ - kelis kartus brangesnis superautomobilis. Japoniškas, santūrus sedanas iš gamyklos išriedėjo turėdamas 4 cilindrų turbininį motorą, 4 varančiųjų ratų pavarą, 4 vairuojamųjų ratų sistemą ir „ABS“ sistemą, kuri stabdydavo visus keturis ratus. Atsižvelgiant į laikotarpį - tai buvo vienas pažangiausių automobilių.
Pirmoji „VR-4“ modelio karta buvo sukurta tik dėl vienos priežasties - tarptautinės automobilių sporto federacijos keliamų reikalavimų, norint dalyvauti „Group A“ ralio varžybose. Pagal tuometinius reikalavimus, gamintojas, norintis dalyvauti pasaulio ralio čempionate, iš pradžių privalo pagaminti 5000 tam tikro modelio vienetų. Be to, automobilis privalėjo turėti 4 cilindrų benzininį motorą, o jo tūris turėjo siekti 2,0 litrus.
Šie reikalavimai „Mitsubishi“ inžinieriams nesukėlė didžiulio nepasitenkinimo - atvirkščiai. Jiems tai buvo labai lengva užduotis, nes jie savo atsarginių detalių sandėlyje turėjo „4G63“ vardu pavadintą variklį, kurio tūris siekė 1997 kubinius centimetrus, išvystė 205 arklio galias ir 294 Nm sukimo momentą.
Ieškodami tinkamo automobilio, „Mitsubishi“ nusprendė, jog pats tinkamiausias modelis šiam eksperimentui yra „Mitsubishi Galant“ - kompaktiškas sedanas, kuris gali priimti ne tik naują motorą, bet ir keturių varančiųjų ratų pavarą. Pastaroji, įprastomis sąlygomis variklio galią tarp ašių paskirstė 50 : 50 koeficientu, tačiau vienam ratui prasisukus, galia būdavo siunčiama į priekinius arba galinius ratus.
Dar vienas įdomus išradimas, kuris buvo diegiamas į „Galant VR-4“ - 4 vairuojamųjų ratų sistema, kuri galinius ratus pasukdavo iki 1,5 laipsnio. Šis sprendimas išsprendę automobilio žvitrumo ir manevringumo problemą.
„Mitsubishi Galant VR-4“ patekęs į daugelio automobilių tema rašančių žurnalistų rankas buvo giriamas dėl puikaus sukibimo su kelio danga, pakabos balanso ir įtraukiančių valdymo savybių. Be to, jis buvo pakankamai greitas - sverdamas vos 1340 kilogramų, japoniškas sedanas iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 7 sekundės. Šis rodiklis nebuvo toks geras kaip, pavyzdžiui, „Ford Sierra RS Cosworth“, tačiau jis buvo greitesnis už daugelį kitų analogų.
Deja, daugelis „Galant VR-4“ lygino būtent su „Ford Sierra RS Cosworth“, kuri tuo metu dominavo įvairiausių žurnalų palyginamuosiuose testuose. „Mitsubishi“ atstovams padidinus variklio galią iki 220 arklio galių 1989 metais ir vėliau - iki 240 arklio galių 1990 metais, neprivertė žiniasklaidos atstovų pakeisti savo nuomonės.
„VR-4“ modelis tarptautinėje autosporto arenoje taip pat sunkiai sugebėjo pasipriešinti nenugalimai „Lancia Delta Integrale“. Per trejus metus „Mitsubishi“ bolidas laimėjo vos tris lenktynes. Japonai norėdami pagerinti padėtį pasaulio ralio čempionate, vėliau visą dėmesį sutelkė į „Mitsubishi Lancer EVO“ kūrimą.
Antroji „VR-4“ modelio karta pasirodė 1992 metais. Palyginus su pirmos kartos modeliu, antroji „VR-4“ evoliucija atrodė dar santūriau. Nuo standartinių versijų „VR-4“ išsiskyrė tik keliomis kėbulo apdailos detalėmis, tačiau tai nebuvo didžiausia automobilio problema. Didžiausia automobilio problema buvo ta, jog jis buvo skirtas tik Japonijos rinkai - jis niekuomet nebuvo eksportuojamas į kitas šalis.
Didžiausias pokytis antros kartos modelyje - naujas 2,0 litrų, 6 cilindrų jėgos agregatas. „Mitsubishi“ manė, jog tolygiai ir tyliai veikiantis 6 cilindrų motoras yra tinkamesnis antros kartos modeliui. Antros kartos „Mitsubishi Galant VR-4“ turėjo patikti greitus automobilius mėgstančiam džentelmenui, kai tuo tarpu „Lancer EVO“ turėjo patikti pasiutusiam chuliganui.
Deja, antros kartos modelis pasirodė pačiu netinkamiausiu metu - Japonijos ekonomijos nuosmukio metu, o tai labai stipriai įtakojo automobilio populiarumą. „Mitsubishi“ automobilio gamybą nutraukė 1996 metais, net nepranešusi apie tai, jog netrukus jo vietą užims visiškai naujas modelis.
Trečioji „VR-4“ modelio karta buvo absoliučiai kitokia. Ji atrodė agresyviau, turėjo žymiai pajėgesnį 2,5 litro, 6 cilindrų, 280 arklio galių išvystantį jėgos agregatą. Su pastarojo motoro pagalba „VR-4“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 6 sekundes ir pasiekdavo 250 km/val. maksimalų greitį.
Kaip ir pirmosios kartos modelis, taip ir naujasis buvo aprūpintas keturių varančiųjų ratų pavara, tuo tarpu keturių vairuojamųjų ratų sistemos buvo atsisakyta. Ją pakeitė aktyvus galinis diferencialas, kuris buvo naudojamas ir „Lancer EVO IV“.
Trečios kartos modelis visomis prasmėmis buvo geresnis, pranašesnis automobilis. Daugelis specialistų jį gyrė už fantastiškas valdymo savybes ir eiklesnį bei žvitresnį variklį. Kai kuriuose palyginamuosiuose testuose „Mitsubishi Galant VR-4“ buvo vertinamas geriau už „Subaru Legacy GT-B/RS“, o tai buvo pakankamai geras įvertinimas automobiliui, kuris nebūdavo itin populiarus automanų pasaulyje.
Deja, nepaisant puikios formulės ir išbaigtumo, „Mitsubishi“ modelis niekuomet nepateisino vadovų lūkesčių, tad vietoj to, kad gamintų dinamiškus, sportiškus automobilius, „Mitsubishi“ pasirinko kitą kelią - gaminti mažas ir kompaktiškas dėžutes.
Modelių specifikacijos :
MK1