Konservatoriai prognozuoja, jog pastačius Visagino atominę elektrinę (VAE) elektros kaina bus 17 - 25 centai už kilovatvalandę. Pasaulinė praktika rodo, kad statybos laikotarpis gali užsitęsti daugiau negu planuojama, kaip atsitiko Suomijoje. Vėluojant naujo reaktoriaus statyboms 5 - 6 metus, elektros savikaina išauga kone dvigubai. Neramina ir tai, jog koncesijos sutartyje nėra nurodyta viršutinė elektros kainos riba.
Kita priežastis, verčianti mus abejoti – komercinis gyvybingumas. ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientas pasaulyje nustatytas 2001-2010 m. ir siekia 61,2 proc. Energetikos ministerija rodo kur kas didesnį – 85 proc. koeficientą. Mažesnis naudingumo koeficientas didina elektros energijos kilovatvalandės savikainą.
Tad, jeigu kaina išaugtų dvigubai, geriau elektrą importuoti pigiau nei gaminti dvigubai brangiau. Atsiradus jungčiai su Švedija, galima nusipirkti pakankamai pigios elektros energijos. Taip dabar elgiasi tiek suomiai, tiek estai.
Investicijos
Mitas, jog Lietuvai investicijos į VAE nieko nekainuos. Dar absurdiškiau atrodo teiginiai, jog Lietuva sulauks 35 milijardų užsienio investicijų. Juk kol kas nei latviai, nei estai neskuba investuoti savo milijardų į VAE projektą, o lenkai iš jo – pabėgo. Visiškai akivaizdu, kad „Hitachi“ nėra joks strateginis investuotojas, o tik savo technologijos pardavėjas. O tie 20 procentų, kuriuos numato investuoti į VAE projektą, tėra suteikiama nuolaida reaktoriui įsigyti.
Saugumas
Nuolaida suteikiama todėl, jog reaktorius pagamintas XX a. technologijų pagrindu ir niekas nenori jo pirkti. Šiame amžiuje tokia technologija nėra priimtina nei Japonijai, kuri žada po 40 metų visai atsisakyti branduolinės energijos, nei kuriai nors kitai valstybei. Manau, kad Lietuva tikrai nenori tapti pasenusių technologijų, kurių atsisako visas pasaulis, kapinynu. Labai aktualu ir nuolat augantys elektrinės uždarymo kaštai, o taip pat branduolinių atliekų laidojimo išlaidos.
Po Fukušimos avarijos pasaulyje daug kas pasikeitė. Šiandien jau aišku, jog ne vien žemės drebėjimas Japonijoje, bet ir žmogiškos klaidos sukėlė minėtą siaubingą katastrofą. Ar esame tikri, kad tai nepasikartos Lietuvoje?
Darbo vietos
Nuolat kalbama, jog bus sukurta šeši tūkstančiai naujų darbo vietų. Tačiau tai tik laikinos darbo vietos ir ne vien Lietuvos žmonėms. Kuriant naujas darbo vietas, socialdemokratų prioritetas visada buvo ir bus – Lietuvos žmonės ir šalies verslas. Tad alternatyva brangiam VAE projektui gali būti šilumos ūkio pertvarka bei biokuro katilinės, jau gaminamos Lietuvoje. Biokurui naudojami atsinaujinantys šaltiniai, kuriuos galėtų ruošti kaimo ir mažų miestelių gyventojai. Tokiu būdu sukurtume ne 6 000, bet daugiau nei 10 000 darbo vietų Lietuvos gyventojams. Ką jau kalbėti apie pigesnę šilumą...
Kam parduosime elektrą?
Kiekvienas verslininkas, nesvarbu, ar jis gamintų medines kėdes ar molinius puodukus, žino, kurioje rinkoje juos parduos. Žinome, jog bus statomos atominės elektrinės Baltarusijoje, Baltijos atominė elektrinė Kaliningrado srityje, taip pat ir Lenkija tam ruošiasi. Tad lieka neaišku, kas iš Lietuvos pirks elektrą, kurios turėsime perteklių? Juk Lietuva bus pirmoji valstybė pasaulyje, turinti tokį galingą reaktorių. Atsiminkite situaciją, kai teko pardavinėti Ignalinos AE elektrą po 1 - 4 centus, nes neturėjome jungties su Vakarais.
Beje, siekiant integruotis į Europos kontinentinę sistemą, reikalingos dvi jungtys su Lenkija. Akivaizdu, kad iki 2016 metų elektros jungtis su Lenkija dar bus nebaigta, nes jiems kyla didelių nesklandumų dėl privačios žemės paėmimo valstybėms reikmėms ir norint atlikti visus būtinus darbus. Juolab, kad ir patiems lenkams šiaurės kryptis nėra tokia patraukli, kaip sąjunga su Vokietija. Daug abejonių yra ir dėl antrosios jungties, nes nežinome, ar ES ją finansuos.
Energetinė nepriklausomybė?
Konservatoriai savo retorikoje nuolat pabrėžia, jog tapsime energetiškai nepriklausoma valstybe. Nepriklausomybė gerai, tačiau tai, ką šiuo metu daro valdantieji, ne kas kita kaip – energetinė arogancija. Taip pat norėčiau paklausti, ar energetinė nepriklausomybė svarbiau už ekonominę nepriklausomybę? Juk visi Lietuvos gyventojai ilgiems metams bus priversti užsikrauti brangią VAE atominę naštą.
Todėl manome, jog šis projektas tokiai nedidelei valstybei, kaip Lietuva, yra pernelyg brangus ir rizikingas. Pirmiausia, Lietuvoje reikia pertvarkyti šilumos ūkį, pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, o taip pat vykdyti masinę daugiabučių, kurie sunaudoja triskart daugiau energijos nei analogai Švedijoje, renovacijos programą. Tokią racionalią programą, pagal kurią žmonės nebus varomi į bankus, o renovacijos priežiūrą vykdys savivaldybių paskirti administratoriai, jau esame paruošę. Dėl to sumažėtų priklausomybė nuo importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų, o taip pat sumažėtų kapitalo išvežimas, ypatingai už rusiškas dujas. Pinigai pasiliktų Lietuvoje, o ne pildytų kitų valstybių biudžetus. Tai mes vadiname energetine nepriklausomybe!
