Suintensyvėjus migracijai, daugėja ir šeimų, kurias sukuria skirtingose valstybėse gyvenantys ir skirtingomis kalbomis šnekantys asmenys, ir mišriose šeimose gimusių žmonių.
Pasaulis darosi globalus: tarpusavyje maišosi kultūros, kalbos, papročiai, tautos. Tai rodo ir išaugęs santuokų tarp skirtingų rasių ir tautybių žmonių skaičius. Jų dar niekada nebuvo tiek daug. Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiekti visų laikų rekordai – viena iš 12 santuokų yra mišri. O Lietuvoje 2010 m. santuokos su užsieniečiais sudarė 16,5 proc. visų santuokų, nuo 2009 m. jų sumažėjo 216.
Diskriminacija mažėja
Ilgą laiką mišrios santuokos buvo retas reiškinys. Tautos gyveno uždarai, migracija buvo nedidelė, todėl progų sutikti ir pamilti kitos tautinės bendrijos narį buvo nedaug. Mišrias santuokas draudė daugelis religijų. Norėdamas susituokti su kitos religijos asmeniu, privalėjai priimti jo tikėjimą ir išsižadėti savojo. Daug kur taip yra iki šiol. Dar ne taip seniai mišrios santuokos buvo smerkiamos ir visuomenės: į kitos rasės ar odos spalvos asmenį žvelgta įtariai. Itin ryški rasinė diskriminacija buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors jau ilgą laiką juodaodžiai ten nebeišskiriami iš kitų, net ir šiandien rasinės diskriminacijos atvejų pasitaiko.
Pirmiausia padėtis ėmė keistis industrinėse valstybėse: pagerėjo susisiekimas, suintensyvėjo migracija, sumažėjo kalbos barjerai. Plintant demokratijos idėjoms, daugelyje šalių atsisakyta santuokas ribojančių įstatymų ir nuostatų. Nors daugėja manančių, kad mišrios santuokos teigiamai veikia visuomenę, priešiškai nusiteikusiųjų taip pat netrūksta.
Didesnė tikimybė išsiskirti
Mažiau nei prieš pusmetį JAV Kentukio valstijos bažnyčios atstovai siekė uždrausti mišrias santuokas, o maišytų rasių vaikams buvo siekiama neleisti tapti bažnyčios bendruomenės nariais. Tiesa, šiems draudimams nebuvo pritarta. Tačiau konservatyviausiose Amerikos valstijose požiūris į mišrias santuokas keičiasi labai lėtai. Pavyzdžiui, Alabamos valstijoje skirtingų rasių žmonių santuokų draudimas buvo panaikintas tik 2000-aisiais. O po 2011 m. atliktos Misisipės valstijos gyventojų apklausos paaiškėjo, kad net 46 proc. jų norėtų, kad mišrios santuokos būtų laikomos nelegaliomis.
Mišrios santuokos sutuoktinių asmenybes formuoja skirtingos kultūros ir papročiai, todėl jiems reikia daugiau pastangų priprasti vienam prie kito, išmokti būti kartu. Tikimybė, kad tokios santuokos gali iširti, yra didesnė nei tų, kurios įvyko tarp vienodos rasės ir kultūros žmonių. Skirtingų tautų ar tikėjimų asmenys, nusprendę tuoktis, turi įveikti didesnį giminių bei aplinkos pasipriešinimą, o anot psichologų, tai užgrūdina ir sustiprina meilę bei prisirišimą.
Lieka it musę kandusios
Santuoka su kitataučiu dažniausiai nepalankiai baigiasi moterims. Turbūt girdėjote ne vieną liūdnai pasibaigusią lietuvės, kuri ištekėjo už griežto tikėjimo musulmono, istoriją. Suviliotos arabų dėmesio ir pažadų, egzotikos ir lengvesnio gyvenimo ieškančios moterys ir merginos dažnai lieka it musę kandusios. Tokių mišrių porų skyrybos retai apsieina be skandalų, smurto bei įnirtingų vaikų dalybų. Pastaraisiais metais lietuvės dažniau renkasi panašų tikėjimą išpažįstančius vyrus.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2010 m. daugiausia mūsų šalies moterų ištekėjo už vokiečių (361), rusų (216), amerikiečių (173) ir anglų (156). O lietuviai vyrai mieliau į žmonas renkasi slaves: 2010 m. 404 lietuviai vedė ruses, 131 – baltaruses ir 124 – ukrainietes. Iš duomenų matyti, kad šiandien lietuviai linkę rinktis jei ne tos pačios tautybės moterį ar vyrą, tai bent jau panašios išvaizdos, tikėjimo ir kultūros.
Santuokų su juodaodžiais Lietuvoje nedaug. O Amerikoje tokių vedybų per pastaruosius kelis dešimtmečius labai padaugėjo. Mišrias santuokas sudaryti daugiau linkę juodaodžiai vyrai nei moterys (atitinkamai 24 ir 9 proc.). Atvirkščiai elgiasi azijiečiai. Tik 17 proc. jų vyrų veda kitos tautybės ar rasės moteris. O net 36 proc. azijiečių moterų išteka už kitos rasės vyrų.
Tarpininkauja vaikai
JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai vis palankiau vertina mišrias santuokas. Apie 83 proc. amerikiečių šiandien mano, kad nėra nieko blogo, jei baltasis ar baltoji susitikinėja su juodaode ar juodaodžiu. 1987 m. taip manančių buvo tik 48 proc.
Amerikoje sparčiai daugėja mišrios tautybės gyventojų – dabar jie sudaro apie 8 proc. šalies populiacijos. Ekspertai mano, kad būtent mišriose santuokose gimę vaikai yra geriausi tarpininkai tarp skirtingų rasių atstovų. Kita vertus, JAV dar yra šeimų, kuriose vaikams skiepijamas rasizmas, todėl maišytų rasių vaikai kai kuriose šalies mokyklose patiria bendraamžių patyčias bei susiduria su savo tautybės identifikavimo problema.
Eglė Valionienė
