Naujo viruso, panašaus į SARS epidemijos pradžią, pasirodymas sukėlė medikų bendruomenės nerimą. Tuo labiau, kad neseniai buvo paskelbta ne tik apie pirmąją auką, bet ir pirmąjį ligos atvejį už Kinijos ribų – anksčiau nematytas koronaviruso tipas sausio 8-ąją buvo aptiktas pas vieną į Taivaną atvykusį kiną.
Nuo šios ligos jau mirė 61-erių kinas. Tačiau jis turėjo kitų sudėtingų lėtinių ligų, kurios ir galėjo nulemti staigią mirtį.
Ką žinome apie virusą?
Kinijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai, ištyrę pirmųjų pacientų kraujo mėginius, priėjo išvados, kad infekciją plaučiuose sukelia koronavirusas.
Koronavirusams yra priskiriama gana daug virusų, tačiau tik šeši iš jų (kartu su naujuoju, jau septyni) geba paveikti žmogų, pažymima BBC.
2002-aisiais, Kinijoje kilus koronaviruso epidemijai (netipiniam plaučių uždegimui, SARS), susirgo 8098 žmonės, 774 iš jų mirė.
„Žmonės vis dar su siaubu prisimena atipinę pneumoniją, iš čia labiausiai ir kyla baimė, tačiau dabar mes esame daug geriau pasirengę, kad galėtume sulaikyti panašius ligų proveržius“, – pažymi „Wellcome Trust“ gydytoja Josie Golding.
Kokį pavojų jis kelia?
Koronavirusų poveikis gali būti labai įvairus: nuo peršalimo simptomų iki mirtinos baigties. Naujasis virusas, sprendžiant iš pirmųjų pranešimų, yra „kažkur per vidurį“.
„Kuomet mes susiduriame su nauju koronavirusu, mes norime nustatyti simptomų sunkumą. Šį sykį simptomai yra panašūs į peršalimo, pretekstas nerimauti yra, tačiau tai nėra taip baisu, kaip atipinė pneumonija“, – BBC cituojamas Edinburgo universiteto profesorius Markas Woolhouse’as.
Viruso kilmė
Nauji virusai atsiranda nuolatos. Juos žmogui perduoda gyvūnai, kuriems gali ir niekaip nepasireikšti.
„Jeigu prisimintume ankstesnius virusų apsireiškimus, kuomet atsirasdavo naujas koronavirusas, jo nešėju buvo gyvūnai“, – primena Notingemo universiteto virusologas Jonathanas Ballas.
Žmogus pirmą sykį užsikrėtė atipine pneumonija nuo Afrikinės civetos. Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (angl. MERS) yra reguliariai perduodamas žmogui nuo dromedarų – vienkuprių kupranugarių. Nuo 2012-ųjų iš oficialiai užfiksuotų 2494 atvejų mirtimi baigėsi 858.
Kol kas nėra žinoma atvejų, kad naujasis virusas Kinijoje būtų perduodamas žmogaus žmogui.
Kokie gyvūnai šiuo atveju tapo viruso nešiotojais?
Stabdant naujo viruso plitimą pagrindinė virusologų užduotis yra aptikti, kuris gyvūnas yra pagrindinis jo nešiotojas. Šiuo atveju liga yra siejama su Uhano jūros gėrybių rinka.
Tikėtina, kad koronaviruso nešiotojais galėjo būti turguose parduodami jūrų žinduoliai, pavyzdžiui, baltojo delfino mėsa. Tačiau tuose pačiuose turguose yra parduodamos ir vištos, šikšnosparniai, triušiai ar gyvatės. Greičiausiai, kažkuri iš šių gyvūnų rūšių ir tapo užkrato nešiotojais.
Kodėl tai ir vėl nutiko Kinijoje?
Profesoriaus Marko Woolhouse’o teigimu, tai susiję su gyventojų, kurie turi nuolatinį ryšį su gyvūnais-virusų nešiotojais, tankiu ir skaičiumi.
„Nieko nestebina, kad eilinis proveržis užfiksuotas Kinijoje ar vienoje iš to regiono šalių“, – pareiškė jis.
Kaip greitai plinta virusas?
Kol kas labiausiai ramina tai, kad naujasis virusas, bent jau šiuo metu turimais duomenimis, nėra perduodamas žmogaus žmogui.
Tiriant naujus koronavirusus specialistus pirmiausiai domina būtent galimybė plisti oro lašeliniu būdu – jeigu virusas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, tai reiškia, kad spartus jo plitimas tampa sunkiai kontroliuojamas.
Šiuo metu nėra informacijos, kad naujasis virusas būtų perduodamas tokiu būdu. Kitaip jau būtų paskelbta apie su ligoniais kontaktavusių medikų užsikrėtimo atvejus. Kinijos valdžia tvirtina, kad tokių atvejų dar nepasitaikė.
Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad kalbėti apie sąlyginę ramybę yra pernelyg anksti.
„Viso 59 žmonės (anksčiau buvo skelbiama, kad užsikrėtusiųjų yra 59, tačiau vėliau šis skaičius buvo sumažintas iki 41, – red. past.) turėjo kontaktuoti su užkrėstu gyvūnu per labai neilgą periodą. Intuicija sako, kad tai yra pernelyg daug, taigi klausimas išlieka atviras“, – mano J. Ballas.
Atsargiai vertinti dabartinę informaciją skatina ir M. Woolhouse’as. Anot jo, kol kas per anksti kažką užtikrintai tvirtinti. „Dauguma koronavirusų yra perduodami žmogaus žmogui ir tai mane neramina“, – aiškina jis.
Koks yra ligos perdavimo greitis ir kokių veiksmų buvo imtasi?
Visi užsikrėtusieji pirmuosius simptomus pajuto 2019-ųjų gruodžio 12-29 dienomis. Specialistai džiaugiasi, kad kol kas nėra užfiksuota naujų susirgimo atvejų. Manoma, kad Kinijai šįkart pavyko efektyviai lokalizuoti židinį. Tačiau jau šiais metais užfiksuotas naujas atvejis Taivane kelia naujų klausimų, ar iš tiesų pavyko pažaboti ligos plitimą.
Taip pat baiminamasi, kad liga gali staigiai išplisti dėl milijonų kinų kelionių prieš kinų Naujųjų metų šventę (2020-ųjų sausio 25).
Daugiau nei 150 žmonių, kurie kontaktavo su ligoniais, šiuo metu taip pat yra stebimi medikų.
Valdžia taip pat ėmėsi papildomų saugumo priemonių: keleivių tikrinimui buvo įrengti specialūs kūno temperatūrą matuojantys skaitytuvai. Jūros gėrybių turgus buvo uždarytas dezinfekcijai ir valymui.
Ekspertų nuomone, šiuo metu yra per mažai informacijos, kad būtų galima tiksliai pasakyti, ar šis atvejis turėtų kelti nerimą. Labiausiai juos neramina tai, kad iki šiol nėra nustatytas viruso šaltinis.
Maža to, bet koks naujas virusas, kuris pateko į žmogaus organizmą, jau savaime yra pavojingas. Toks į žmogaus ląsteles virusas jau „įveikė pirmąją kliūtį“ ir ilgainiui gali pradėti mutaciją, kuri leis plisti daug sparčiau.
