Jie Kęstučiui Navickui nusprendė patys parodyti neva neteisėtai naikinamus medžius.
Šiandien darbo dieną kabinete aplinkos ministrui nuo pat ryto teko iškeisti į kelionę po Labanoro girią. Ministras tuo neatrodo labai patenkintas ir tuo stebėtis neverta. Šiomis dienomis visuomenėje kilusi didžiulė pasipiktinimo banga, neva masiškai ir nekontroliuojamai kertama viena seniausių girių Lietuvoje. Ministras ginasi – nelegalių kirtaviečių čia nėra, o valstybiniai miškai kertami pagal visas taisykles.
Emocijų pagauti gamtosaugininkai nusprendė patys ministrui parodyti piktnaudžiavimą. Ministrą, lydimą kiek sutrikusių ir nepatogiais klausimais apipiltų urėdijos atstovų, jie vedasi prie Kertuojų ežero. Išties, prie hidrografiniame draustinyje telkšančio ežero pakrantės, kurią vasarą aplanko tūkstančiai poilsiautojų, kirsti pažymėtos šimtametės pušys.
„Vietiniai gyventojai netyčia aptiko, kad čia yra atrėžta biržė, neaišku, kokiam kirtimui, bet paskui išsiaiškinom, kad per du kartus iškirs mišką ir šitos pušys jau buvo pasmerktos“, – sako „Labanoro klubo“ prezidentas Andrejus Gaidamavičius.
Urėdijos atstovė Monika Sirgedinė tvirtina, kol kas nežinanti, kas bus vykdoma, nes turi tik darbinį plano variantą.
Tiek Kęstutis Navickas, tiek gamtininkai pripažįsta – medžiai čia kirsti sužymėti dėl nesusikalbėjimo tarp institucijų. Nors čia ir saugomas miškas – medžiai pažymėti teisėtai.
„Ir nesvarbu, koks bus jų sprendimas, mes vietiniai žmonės jau vieną kartą miegojom prie kitų šalimais esančių pušų, kad jų neiškirstų, ir prie šitų tą patį padarysim, kad jos būtų išsaugotos“, – tvirtina A. Gaidamavičius.
Ir nors ministras pripažįsta, jog šiuo metu miškų kirtimo tvarka yra tobulintina ir klaidų pasitaiko, gina jos atnešamą ekonominę naudą. Jam antrina ir Lietuvos miškų urėdijos direktorius, kuris ramina – mūsų šalyje vis dar užtektinai miško. Jo plotas užima apie 35 procentus mūsų šalies ir kasmet auga. Vien valstybinių miškų Lietuvoje daugiau nei 1 mln. šimtas tūkstančių hektarų. Per metus nukertama ne daugiau nei 12 000 medžių.
„Ten, kur yra ūkinis miškas, ten reikia ūkininkauti. Ir miškininkai sako, kad geriausias būdas ūkininkauti yra per plyną kirtimą“, – teigia Lietuvos miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Aplinkos ministerijos atstovai mums net planuoja parodyti kirtavietę, kur, pasak jų, puikiai matyti, jog jose kai kuriais atvejais plynai iškertami medžiai atauga net geriau nei tose, kur dalis jų paliekama. Tačiau aktyvistai to padaryti neleidžia ir ministrui verčiau žada parodyti tikrą Labanoro girios naikinimo mastą ir, anot jų, įstatymus pažeidžiančius plynus kirtimus saugomame miške.
Aplinkos ministro kelionė Labanoro girioje tęsiasi kaip ir nepatogūs klausimai. Išties šioje girioje matyti ne viena kirtavietė, tačiau nė viena iš jų nėra plyna. Tuo tarpu gamtos aktyvistai sako, jų yra, ir netrukus žada vieną iš jų parodyti.
Netrukus atvykstame į vietą – vaizdas išties iškalbingas. Stori medžių kamienai ant žemės suguldyti it degtukai, klausiame ministro, tai visgi ar čia pažeisti kokie nors įstatymai?
„Ne, čia nėra jokio pažeidimo. Taip yra numatyta taisyklėse ūkiniuose miškuose. Tai yra galima – yra paliekama sausų medžių“, – tikina aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.
Ir nors kirtavietė ne plyna, kaip aiškina aplinkosaugos aktyvistai, ministrą, regis, įtikina, jog bent jau Labanoro girioje kirtavietės išties plačios ir labai svarbu jas reguliuoti, juk čia itin daug kerta ir verslininkai.
„Mes, kai važiavome, matėme tų plynių susiliejusių daugiau. Tai čia reikia tam tikro planavimo. Tikrai atsargiau planuoti, kad nebūtų plynės prie plynės, nes tada, kai susidaro dideli plotai, tas poveikis daug didesnis“, – sako K. Navickas.
Pagal dabartinę tvarką tokie kirtimai kaip šis negali viršyti 8 hektarų ploto. Šalia naujas kirtimas gali atsirasti tik tada, kai čia sužaliuos jaunuolynai. Ministras žada peržiūrėti šią tvarką, kad miškuose plynos vietos spėtų ataugti vešliau ir negalėtų susilieti į ištisus plotus.
