Neseniai šalyje praūžęs škvalas nusinešė žmonių gyvybių ir pridarė materialinės žalos. Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija nori atreipti dėmesį į tai, kad imantis šalinti vėtros padarinius akcentuojama ekonominė miško vertė, nepelnytai nuvertinant svarbius gamtinius aspektus.
„Suprantama, jog stichijos padarytos žalos gyventojams nevalia nuvertinti. Tačiau apmaudu girdėti, kaip valstybinių tarnybų pareigūnai viešai kalba vien apie miško pramonei padarytus nuostolius ir vertina vėjovartas kaip menkavertę medieną. Tokie pasisakymai iliustruoja ydingą požiūrį į mišką kaip medienos fabriką, kurio vertė matuojama vien kietmetriais. Tuo metu gamtinė miško vertė tarsi pamirštama", - pastebi Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Gamtosaugininkai kviečia nepamiršti natūralios vėjovartų naudos miško gyvūnijai ir augmenijai. Jie pabrėžia, jog ypač saugomose teritorijose vėjovartos prisideda prie nykstančios miško biologinės įvairovės išsaugojimo. Todėl miškininkai raginami tvarkytis atsakingai, šalinti vėjovartas užtikrinant gyventojų saugumą ir pravažiavimą keliais, tuo pat metu laikantis gamtosaugos principų ir paliekant vėjo išlaužytus medžius sunkiai prieinamose vietovėse.
„Tenka apgailestauti, bet ankstesniais metais su dingstimi pasiekti vėjovartas būdavo kertami sveiki medžiai. Dabar klausantis miškininkų bei politikų pasisakymų, kad būtina skelbti ypatingąją padėtį ir leisti tvarkytis privačių miškų savininkams be miškotvarkos reikalavimų, kyla nerimas, kad tai gali pasikartoti", - sako Lietuvos gamtos fondo valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto Aplinkos politikos katedros vedėjas doc. dr. Pranas Mierauskas. Jo teigimu, šie reiškiniai iš dalies yra netinkamos ankstesnės miškų tvarkymo politikos pasekmės. Pažangios miškų politikos šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada ir kai kur Europoje dabar laikomasi nuostatos, jog savaime ataugę miškai yra atsparesni vėtroms, gaisrams, sniegui ir sausrai. Taip pat nustatyta, kad leisti miškui savaime atsikurti užuot atsodinus monokultūrinėmis rūšimis yra net ekonomiškai naudingiau.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys atkreipia dėmesį, jog vėjovartos yra natūralus reiškinys priskiriamas ekosistemų sukcesijos, arba atsinaujinimo procesams. Nors miškininkai akcentuoja po audrų medieną naikinančius „techninius kenkėjus", vėjovartos taip pat sudaro sąlygas gyvuoti naudingoms augalų ir su jais susijusių vabzdžių, paukščių ir kitų organizmų rūšims.
„Mokslininkams žinoma, jog kad vidutinio intensyvumo ar dažnumo trikdžiai sudaro sąlygas didžiausiai ekosistemos organizmų rūšinei įvairovei. Šiuo metu skubama pašalinti škvalo sulaužytus medžius, tačiau ekologiniu požiūriu vabzdžiai mintantys negyva mediena - vabalai ūsuočiai, kinivarpos ir kiti - į miško dirvožemį padeda sugrąžinti labai lėtai suyrančias medžiagas tokias kaip celiuliozė ir ligninas. Taip dirva patręšiama ir sudaromos sąlygos greičiau užaugti naujiems medžiams" - pasakoja Lietuvos entomologų draugijos narys ir priduria: „Neužmirškime, kad miško kirtimas ir medienos šalinimas skurdina dirvožemį, o paliktos vėjovartos jį patręšia ir padidina šios ekosistemos biologinį produktyvumą".
