Tanatopraktiko profesijos žmonių Lietuvoje nedaug, tikrai ne kiekvienas tokį profesijos pavadinimą yra girdėjęs, tačiau ji – neišvengiamai reikalinga. Kai tenka rūpintis laidotuvių organizavimu, šių specialistų pagalba būtina.
Nors su tv3.lt bendravę specialistai savo vardų viešinti nenori, tačiau sutiko papasakoti apie visą kūno ruošimo procesą. Tanatopraktikai patys tvirtina, kad daugeliui artimųjų ši specialybė yra nepaprastai įdomi, nors būna, jog kitiems ji pasirodo per daug šiurpi ir jie vengia apie tai kalbėti.
Balzamavimo skysčiai parenkami individualiai kiekvienam mirusiajam
Mirusiųjų kūnus ruošiantys specialistai teigia, kad visų pirma atvežtas kūnas yra apžiūrimas.
„Kiekvienas mirusysis, atvežtas į laikiną saugojimo vietą (šaldytuvą), detaliai apžiūrimas, vertinama būklė ir informacija įrašoma į tam tikros formos aprašą. Mirusįjį galima paruošti šarvojimui, balzamuoti tik gavus medicininį mirties liudijimą“, – teigia pašnekovas.
Paklausus, kiek laiko užima paruošti vieną mirusįjį, pašnekovai sako, kad pats paprasčiausias paruošimas, kai mirusiajam reikia atlikti sanitarinį paruošimą, aprengti ir nugrimuoti, užtrunka apie pusantros valandos.
Kai kuriems atliekamas ir balzamavimas, kuris užtrunka kelias valandas.
„Balzamavimui skiriamos maždaug trys valandos. Balzamavimui naudojami specialios cheminės medžiagos – balzamavimo skysčiai. Balzamavimo skysčiai parenkami individualiai kiekvienam mirusiajam ir, specialios technologijos būdu, suleidžiami į kraujotakos sistemą.
Tokiu būdu kūnas tarsi užkonservuojamas, laikinai sustabdomas irimas. Balzamavimas atliekamas ne visiems, dažniausiai, kai kūnas problematiškas, arba jį reikia išlaikyti ilgesnį laiką, pavyzdžiui, laidotuvės atidedamos kuriam laikui. Balzamavimas yra privalomas, siekiant užtikrinti saugų ir higienišką mirusiųjų pervežimą ilgais atstumais – transportuojant lėktuvu į užsienio valstybę“, – kaip vyksta balzamavimo procesas, atskleidė specialistas.
Ypatingais atvejais, po sunkių kūno sužalojimų dėl nelaimingų atsitikimų, ligų ar nudegimų, tanatopraktikas turi kuo labiau jį rekonstruoti.
„Tai labai kruopštus darbas, kuriam neužtenka kelių valandų“, – apie sunkius sužalojimus patyrusių mirusiųjų kūnų paruošimą pasakoja pašnekovas.
Tanatopraktikams savo darbe labai svarbu tinkamai laikytis biologinės saugos taisyklių, dėvėti asmens apsaugos drabužius, pvz. vienkartines pirštines, chalatus, antrankoves, prijuostes, kaukes.
Artimieji paprašo atkurti kokią nors šukuoseną ar makiažą
Specialistai tvirtina, kad kartais sulaukia prašymų paruošti mirusiojo kūną taip, kad jis atrodytų taip, kaip atrodė kokioje nors nuotraukoje.
„Kartais artimieji atneša nuotrauką ir paprašo pagal ją atkurti įvaizdį – šukuoseną ir makiažą.
Artimųjų prašymų sulaukiama įvairių – pakirpti plaukus, nulakuoti nagus, padaryti šukuoseną. Neretai atneša ir mėgstamas makiažo priemones, kvepalus, drabužius – tai, ką žmogus naudojo būdamas gyvas“, – pasakoja specialistas.
Mirusiųjų kūnus ruošiantys specialistai teigia, kad kartais artimieji nusprendžia į karstą ką nors įdėti. Dažniausiai tai būna tai, ką tas žmogus mėgo – mėgiami drabužiai ar aksesuarai, knyga, nuotrauka, džiovintų gėlių puokštė, laiškas.
Pašnekovai prasitarė ir apie įrankius, kuriuos naudoja ruošdami kūną. Tarp jų – ir mūsų kasdienybėje naudojami daiktai.
„Kūno paruošimui naudojamos įvairios priemonės ir įrankiai: ir specialūs, ir mums įprasti. Naudojamas ir visiems įprastas plaukų džiovintuvas, šukos, skutimosi mašinėlę, specialias adatas, siūlus. Grimo priemonės naudojamos, kurios skirtos būtent šiam tikslui, tiek ir mums įprastas“, – vardija specialistas.
Paklausus, kiek už šias paslaugas reikia mokėti, jie atskleidė, kad paruošimo šarvojimui kaina (nuprausimas, sanitarinis paruošimas, aprengimas, grimas) atsieina 165 eurus, o balzamavimas – 115 eurų.
Kartais susidaro įspūdis, kad auga plaukai ir nagai
Dažnam žmogui kylantis klausimas – kaip kūnas keičiasi po mirties? Nors šis klausimas apipintas įvairiausiais mitais, tanatopraktikai tvirtina, kad reikšmingi kūno pokyčiai pasireiškia per kelias valandas.
„Po mirties keičiasi odos spalva ir tekstūra, išryškėja kaulų struktūra, o raumenys atsipalaiduoja, sustingsta ir vėl atsipalaiduoja. Kartais susidaro įspūdis, kad plaukai ir nagai auga, jog šiek tiek pasikeičia kūno padėtis“, – pasakoja tanatopraktikas.
Po mirties mirusysis vežamas į morgą, kur laikomas specialiame šaldytuve vėsioje temperatūroje.
Norint dirbti šį darbą reikia nebijoti nemalonių vaizdų
Daugiau nei 10 metų dirbantys velionio kūną ruošiantys specialistai sako, kad šį darbą pasirinko atsitiktinai ir netyčia, tai tikrai nebuvo suplanuotas pasirinkimas. Jie pabrėžia, kad patiems šis darbas nekelia nei šleikštulio, nei baimės. Tačiau akcentuoja, kad šis darbas – tikrai ne kiekvienam.
„Reikia būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai stipriam, nebijoti kraujo, nemalonių vaizdų. Dirbti būtų sudėtinga tiems, kurie neatsparūs kvapams.
Be to, tanatopraktikai dažnai bendrauja su mirusiojo artimaisiais, jie turi mokėti parodyti taktą, kantrybę ir diskretiškumą“, – pasakoja pašnekovas.
Yra šalių kur taip ir daro ir jokių kapų.
Prisiminti žmogų gali visada jis tavo atnintyje ir žvakutę gali uždegti namie jai to reikia.
Kam tie daržai ir tos kapinės iš niekur atėjai ir į niekur išėjai.
