Kiekvienais metais trečiąjį gegužės sekmadienį visas pasaulis prisimena mirusiuosius nuo AIDS. Pirmąjį kartą tokį minėjimą surengė tiesiogiai su šia liga susidūrę arba dėl jos išgyvenantys žmonės San Franciske 1983 metais. Tuo metu mirusiųjų buvo keletas tūkstančių. Nuo tada milijonai žmonių visose pasaulio valstybėse organizuoja renginius tam, kad pagerbdami mirusiuosius priverstų susimąstyti gyvuosius, jog AIDS epidemija gali paliesti kiekvieną iš mūsų.
Prisiminti tuos, kuriuos nusinešė epidemija, palaikyti žmones, gyvenančius su šia liga, jų draugus bei artimuosius, atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į problemą - tokie buvo pirmosios atminties dienos pagrindiniai tikslai. Šiai dienai jie nepasikeitė, tik tapo sudėtingesni.
Atminties dieną vyksta eitynės, labdaros koncertai, meno parodos, aukojamos mišios, transliuojamos tematinės televizijos ir radijo laidos, skirtos AIDS problematikai.
Pasaulinė AIDS istorija
Pateiksime keletą pavyzdžių, kurie atspindi AIDS epidemijos plitimą. Šios istorijos sąlyginė pradžia - 1978 metai, nes mokslininkai mano, kad ŽIV užkratas beždžionių buvo perduotas žmonėms tarp 1926-1946 metais. Juo labiau kad paskutinių tyrimų rezultatai rodo, jog virusas žmonių populiacijoje pirmą kartą galėjo pasirodyti XVII amžiuje, tačiau buvo patvirtintas Afrikoje kaip epideminis štamas tik XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Seniausias žmogaus kraujo pavyzdys, kuriame ŽIV teigiamas, laikomas 1959 metais paimtas iš Konge gyvenusio paciento, mirusio nuo AIDS. 1987 metais buvo užregistruoti atvejai JAV ir Švedijoje (tarp vyrų homoseksualų) bei Tanzanijoje ir Haityje (tarp abiejų lyčių heteroseksualų), kurių susirgimų simptomatika po keleto metų buvo pavadinta AIDS.
Mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena Lietuvoje
Vilniaus senamiestyje, Rotušės aikštėje, uždegamos 60 žvakių atminti tiems, kurie mirė Lietuvoje nuo AIDS. Penktadienio vidurdienį pasirodė „Raudonojo kaspino“ simbolika, skirta solidarumui parodyti su tais, kuriuos palietė jau XXI amžiaus epidemija. Lietus nesutrukdė susirinkusiems aikštėje: valdžios atstovams, spaudai, Raudonojo Kryžiaus savanoriams, kurie praeiviams dalijo informacines skrajutes.
Šiemet AIDS kampanijos veidu tapo Lino ir Simonos duetas, atlikęs specialiai šiai progai sukurtą dainą: „Ženk į meilę atsargiai“, būk sąmoningas pasaulyje, kuriame - šalia AIDS. Akcijos atidaryme kalbėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas informavo, kad palyginti su šalimis kaimynėmis Lietuva nėra smarkiai paveikta ŽIV epidemijos. Lietuvoje ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų rodiklis 5 kartus mažesnis nei Latvijoje, 11 kartų - Estijoje, 20 kartų - Kaliningrado srityje.
Lietuvoje ŽIV paplitimas palyginti nedidelis. R. Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad jau dabar nuo šios ligos gydomi 47 pacientai, o ateityje jų bus dar daugiau. Vieno žmogaus gydymas per metus valstybei kainuoja apie 30 tūkst. litų. Todėl, anot ministerijos sekretoriaus, ir toliau bus dedamos prioritetinės pastangos ŽIV profilaktikos vystymui šalyje.
Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje iki 2004 metų pabaigos nuo AIDS mirė 3,1 mln. žmonių, iš kurių 510 tūkst. vaikai iki 15 metų. Iš viso 2003 metų pabaigoje pasaulyje gyveno 15 milijonų našlaičių, kurių tėvai yra mirę nuo AIDS.
Nuo AIDS mirė…
1984 m. - Mišelis Fuko - prancūzų filosofas ir istorikas - kultūrologas. Jo knygos apie beprotybę, socialinius mokslus, mediciną, kalėjimus ir seksualumą padarė jį ryškiausiu mąstytoju prancūzų literatūroje.
1985 m. - Rokas Hadsonas - žymus Holivudo aktorius su nepamirštamai akinančia šypsena. Nepaprastai talentingas žmogus, dievinamas ne tik amerikiečių.
1992 m. - Aizekas Azimovas - talentingiausias mokslinės fantastikos rašytojas, gimęs Smolensko gubernijoje ir miręs Niujorke. Žodžio „robotas“ autorius.
1993 m. - Rudolfas Nurijevas - neprilygstamiausias šokėjas pasaulyje. Jis iškovojo šokėjui teisę būti scenoje ne tik balerinos partneriu, bet ir veiksmo dalyviu, gebančiu sukurti savo įvaizdį.
