Portalą tv3.lt pasiekė laiškas su prašymu padėti „surinkti kuo daugiau konfidencialios informacijos apie Tėvynės priešą“ Marių Ivaškevičių. Prie laiško pridedama nuoroda, nuvedantį į puslapį, kuriame kaupiama asmeninė informacija apie rašytoją. Netrukus redakcija gavo dar vieną laišką, kur analogiškas prašymas pateikiamas dėl rašytojos Rūtos Vanagaitės asmeninės informacijos.
Renka asmeninę informaciją
Panašu, kad laiško autorius bando kurti „Tėvynės priešų duomenų bazę“ ir „Tėvynės priešais“ laiko būtent M. Ivaškevičių bei R. Vanagaitę. Nežinia, ką svetainės autorius ketina daryti su asmenine rašytojų informacija, tačiau redakcijos gauto laiško pavadinimas – „Mirtis Ivaškevičiui“. Svetainės autorius nežinomas.
Puslapyje jau pateikta M. Ivaškevičiaus gimimo data, vieta, baigta mokykla ir aukštoji mokykla, profesija, gauti apdovanojimai.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad svetainės autorius bando sužinoti tikslią M. Ivaškevičiaus gyvenamąją vietą, lankomas vietas, jam artimos aplinkos žmones, gandus apie scenaristą ir jo silpnybes. Taip pat svetainės autorius pareiškė, kad M. Ivaškevičiaus tariamas nusikaltimas – „už Lietuvos laisvę kovojusių Asmenybių šmeižimas atkartojant Kremliaus propagandą“.
Pats rašytojas taip pat matė sukurtą puslapį, juos pasidalino savo „Facebook“ paskyroje ir sureagavo tik dviem žodžiais: „Vis linksmiau“. Portalui tv3.lt su M. Ivaškevičiumi ketvirtadienį susisiekti nepavyko.
Taip pat pateikiama ir R. Vanagaitės gimimo data ir vieta, baigta mokykla bei aukštasis mokslas, rašytojos veikla, nurodoma, kad ji buvo užmezgusi santykius su Simono Wiesenthalio centro vadovu Efraimu Zuroffu. Taip pat anonimai bando gauti ir jautrią informaciją – tikslų rašytojos adresą, lankomas vietas, gandus apie R. Vanagaitę bei jos silpnybes.
Portalas tv3.lt informavo policiją apie sukurtą puslapį ir renkamą informaciją. Policijos departamento teigimu, kol kas sunku pasakyti ar tai yra nusikalstama veika ir ar už ją gali būti baudžiama.
„Šiuo metu yra vertinama, ar tokie veiksmai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Apie priimtą galutinį sprendimą informuosime atskirai“, – rašoma policijos komentare.
Įsiutino romano citatos
M. Ivaškevičiui šiemet įteikta Nacionalinė premija „už drąsų literatūros žingsnį į teatrą“. Bet visuomenėje netruko įsižiebti diskusija apie dar 2002 m. išleistą rašytojo romaną „Žali“ (perleistas 2018 m.). Autorius kaltinamas romane niekinęs partizanus, o buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui įteiktą premiją.
Visuomenę įaudrino šios romano citatos:
„Eilinis žmogus, nekaltas, kad gimė rusas, nors tai reiškia ne vien tik tautybę, ketvertą metų buvo naudojamas kaip patrankų ir tankų mėsa. Ir štai jis, tas rusas, toji mėsa, bando vėl būti žmogumi. Jis laimėjo didžiausią pasaulyje karą, jis eina per savo miestą, nes jis tą miestą apgynė. Ir staiga jį pasiekia gandas, kad kažkur jo šalies pakrašty esama išsigimėlių, užsimaniusių dar pakariauti“. (8 psl.).
„Aš to ruso vietoje, bet jeigu tik būčiau rusas, apie nieką daugiau negalvodamas, susikraučiau kuprinę ir važiuočiau pribaigti išsigimėlių. Rusas taip ir padaro. Bet randa visai kitą karą. Vangų, lėtą ir sekinantį jo kantrybę, nes toks jau lietuvių charakteris“. (8 psl.).
„...Ir staiga šis nekaltas rusas, buvęs patrankų mėsa, pajunta nepaprastą nuovargį. Bet tą patį kankinantį nuovargį jaučia ir išsigimėliai, metę iššūkį rusui“. (8–9 psl.).
„Pamažu poetus, medikus ir mokslus išėjusius karininkus karas išžudė, o nauji inteligentai buvo per daug išsimokslinę, kad aukotų gyvybę už spalvą. Ir karas ėmė prastėti. Į jį ėjo kaimo bernai mažai tenutuokiantys apie garbę ir žmogiškumą. Pamažu jie perėmė savo priešų metodus ir strategiją. Karas tapo žiaurus abipusiai“.
Atsisakė pradėti tyrimą
Vasario viduryje Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romane išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Prokuratūros teigimu, romane nėra nusikalstamo turinio, romanas yra meno kūrinys ir autoriaus saviraiškos laisvė negali būti varžoma.
Buvusių politinių kalinių ir tremtinų organizacijos tokį prokuratūros sprendimą skųs teismui.
Nemalonumai dėl interviu
Sausio pabaigoje prokuratūra sulaukė skundo dėl LRT radijo laidoje M. Ivaškevičiaus išsakytų teiginių „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“, kuriais rašytojas neva apšmeižė lietuvių tautą ir kurstė neapykantą tautiniu pagrindu.
Prokuratūra gautą informaciją perdavė policijai, todėl M. Ivaškevičius kviestas pasisakyti. Policijai pavesta ištirti, ar rašytojo žodžiuose galėjo būti teiginių, kurie nusižengtų Baudžiamojo kodekso 170 str. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).
Apšmeižė partizanų vadą
Tuo metu dėl R. Vanagaitės dalis visuomenės pasipiktino po to, kai ji pareiškė neva surinkusi skandalingų faktų apie Lietuvos karininką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą . R. Vanagaitė taip pat pareiškė, kad partizanų vadas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.
Po šių autorės teiginių leidykla „Alma littera“ sustabdė visų R. Vanagaitės knygų platinimą.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas-Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A. Ramanauskas-Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas.
