Alvidas Jancevičius
1967 metų liepos šešioliktoji buvo sekmadienis. Iš vieno Kelmės rajono kaimo į autobuso stotelę per rugių lauką ėjo grupė gimines aplankiusių šiauliečių. Staiga ties krūmais jie išgirdo šlamesį – tarsi kas per mišką nubėgtų. Pasigirdo mažo vaiko dejavimas.
Šiaulių “Rūtos” gamyklos darbininkė Aldona Petraitienė: “Krūmų kampe pamačiau gulinčią mergaitę, kuri nutilo dejavusi ir kažkaip pasispyrusi kojelėm pasiraitė į dešinį šoną ir liko gulėti an nugarėlės. Veidas buvo kruvinas, ji nejudėjo, ir aš pagalvojau, kad ji mirė. Ties krūmais rugių pakraščiu buvo ant žemės matyti kraujo dėmės – jos buvo užmestos šviežiai išrauta žole. Ištrypimas ėjo nuo tako tolyn krūmų pakraščiu... Atvykę milicijos darbuotojai rado moters lavoną...”
Baigė tik tris klases
Magdaleną į žmonas 1943 metais paėmė našlys P. Rumbutis, vienas auginęs penkis vaikus. Jo pirmąją žmoną karo metu nušovė plėšikai. Magdalena jam pagimdė ir užaugino dar šešis vaikus.
Vyras mirė prieš ketverius metus.
Vladas Rumbutis buvo antrasis pagal eilę P. Rumbučio sūnus, gimęs 1938 metais ir 1961 metais vedęs kolūkio melžėją Genovaitę.
Trejus metus po vedybų jauna šeima gyveno brolio namuose. Vėliau kolūkis paskyrė jiems namą.
Su žmona Vladas sugyveno gerai. Išgerdavo retai ir su saiku, nuobaudų darbe neturėjo.
Vladas Rumbutis: “Anksti pradėjau eiti per žmones ir uždirbti duoną šeimai. Daugiausia ganiau karves. Dėl to mokytis negalėjau ir baigiau tik tris klases. Šias tris klases baigiau besimokydamas po du metus kiekvienoje klasėje, nes lankyti mokyklą pradėdavau vėliausiai, o mokslą mesdavau pavasarį eidamas ganyti karvių. Be to, baigiau dar ketvirtą klasę vakarinėje mokykloje.
Baigiau mechanizacijos mokyklą. Savo gyvenimu aš nelabai patenkintas, nes džiaugsmo mačiau mažai. Žmona buvo ligota, santaupų neturėjom. Ji buvo nervuota, o tai persidavė man. Be priežasties supykdavau ir savo pyktį išliedavau ant gyvulių.
Iš vaikystės svajojau tapti traktorininku, kombainininku. Juo ir tapau. Nuo 1961 metų nebuvau kine...”
Dirbo kiaulių šėrėja
Bronė Paškauskaitė 1958 metais ištekėjo už Juozo Gudo. Dirbo tarybinio ūkio kiaulių šėrėja, vėliau karvių melžėja. Darni Gudų šeima susilaukė sūnaus ir dviejų dukterų.
Tą liepos šešioliktąją Juozas Gudas iki pietų arkliais vežė kaimynams šieną. Popiet Juozas nuėjo migdyti trejų metukų dukters, o žmona pasisakė norinti aplankyti neseniai pagimdžiusią seserį. Dovanų nupirkusi šliaužtinukus, saldainių. Galvojo kartu vestis abu vyresniuosius vaikus, bet sūnus buvo išėjęs pas vyro motiną. Todėl Bronė pasiėmė tik dukrą Irmutę. Paprašė vyro, jeigu vėliau grįžtų, parvesti karvę...
Degtinė ir meilės alkis aptemdė protą
Liepos šešioliktosios rytą Vladas Rumbutis su žmona šėrėsi gyvulius. Po to abu motociklu sulakstė į Kražių miestelį, kur nupirko žmonai lietpaltį. Grįždami namo, užsuko pas švogerį, padėjo jam iš vežimo iškrauti šieną.
Namuose Vladas persirengė žalsvu kostiumu, užsidėjo beretę ir pasakė žmonai norįs nuvažiuoti į Užvenčio bažnyčią. Žmona davė rublį, kad nupirktų dukrai kaspinėlius ir maldaknygę.
Užventyje prie bažnyčios iš anksčiau pažįstamas vyriškis paprašė ir šiemet padėti nuimti javus. Nupirko butelį degtinės, kurį abu čia pat, pievutėje prie bažnyčios, išgėrė. Po to Vladas trumpam užėjo į bažnyčią, pavaikštinėjo po miestelį, maisto prekių parduotuvėje nusipirko butelį degtinės.
Bevažiuojant namo, nutrūko motociklo trosas, kurį sutvarkęs, Vladas vienas išgėrė nusipirktąją degtinę. Pradžioje galvojo sukti į Gastainius pas pažįstamą Albiną, bet išgėręs apsigalvojo ir lauko keliuku nurūko Gailaičių link.
Privažiavęs alksnyną, sustojo. Motociklą įstūmė į krūmus ir pradėjo stebėti pievoje šieną griebusias dvi seseris Jonaitytes. Vladas Rumbutis: “Su viena 1961 metais turėjau lytinius santykius, buvau geruose santykiuose, lydėdavau iš šokių. Bet ji buvo ne viena. Todėl stovėjau krūmuose ir laukiau. Su žmona lytiškai aš jau kokią porą savaičių prieš šį įvykį nesantykiavau, nes ji yra nėščia ir rugpjūčio aštuntą - devintą dienom turi gimdyti.”
Vladas laukė. Išėjo į taką ir pamatė priešais ateinant moterį. Tai buvo Bronė Gudienė.
Vladas Rumbutis: “Iš paskos ėjo maža mergaitė, maždaug tokia, kaip mano vyresnė mergaitė, kuriai eina penkti metai. Tą moterį aš anksčiau vieną – du kartus buvau matęs, tačiau kur ji gyveno, kokia pavardė, nežinojau. Ji man patiko viskuo, tik aš nežinojau jos charakterio. Gudienę dešine ranka sugriebiau žemiau juosmens “pakibindamas”. Pasakiau ko iš jos noriu. Gudienė pradėjo mane gėdinti sakydama, kad aš girtas, nežinau ką darąs...Neatstojau.
Gindamasi ji man nagais grybštelėjo per nosį. Tada aš supykau, griebiau šalia tako gulėjusį akmenį ir mečiau į galvą tai moteriai. Ji parkrito, tačiau greitai pasikėlė ir griebė už to akmens. Tačiau aš vėl stvėriau antrą akmenį. Su juo smogiau moteriai. Jinai pasilenkė, ir smūgis kliuvo mergaitei, kuri nesitraukė nuo motinos. Mergaitė nugriuvo. Grumtynės tęsėsi.
Vladas Rumbutis: “Išsitraukiau iš kišenės peilį, smogiau jai į galvą. Po to sudaviau dar daug kartų peiliu į galvą, pilvą. Ji nukrito. Dar bandė keltis, bet nepasikėlė. Dar su ja besiraitant, peiliu sudaviau per akis, kad, jeigu ji nemirs, manęs neatpažintų.”
Žiauriai išniekinta moteris
Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad Bronei Gudienei buvo padarytos penkios muštinės žaizdos smilkiniuose. Galvos ir liemens priekyje viršutinėje dalyje iš viso padarytos dvidešimt šešios durtinės – pjautinės žaizdos...
Kraujo pėdsakus bandė slėpti kelio griovyje
Vladas Rumbutis: “Vaiką pakėliau nuo žemės ir numečiau į krūmus tuo metu, kai moteris buvo nukritusi po mano smūgių peiliu. Moterį už suknelės nutempiau apie vieną metrą gilyn į krūmus. Šalia mėtėsi tašė. Pakėliau – ji buvo atdara, kažkas iškrito. Lyg tai saldainiai. Peilį numečiau bėgdamas ieškoti motociklo stovėjimo vietos.” Labai išsigandęs ir susijaudinęs V. Rumbutis per krūmus išsitempė motociklą į laukus ir užsėdęs nubirbė pakrūmėmis. Vienoje vietoje atsitrenkė į akmenį.
Prie Sirvydų motociklas užgeso. Betvarkydamas jį, V. Rumbutis pastebėjo, kad kruvinos rankos. Krauju išsitepė švarkas ir kelnės. Rankas nusiplovė kelio griovyje, mėgino valyti švarko dėmes...
Nenormalus skrydis motociklu
Kaip vėliau tardytojui pasakojo tarybinio ūkio melžėja Leokadija Sutkienė, ji, pamelžusi karves, laukė pieno surinkėjo.
Apie šeštą valandą vakaro pro fermą pralėkė motociklu lyg ir panašus į kaimyną Romą Kavaliauską vyriškis. Apsirengęs jis buvo žalsvu kostiumu, su berete ant galvos. “Motociklas važiavo labai nenormaliai,” – kalbėjo liudytoja.
Vladas grįžo namo po septintos valandos vakaro, visas purvinas, šviežiai nubrozdinta nosimi. Kostiumas buvo aptaškytas panašiomis į tepalą dėmėmis.
Supykusiai žmonai paaiškino važiuodamas griuvęs, remontavęs motociklą. Purvinus (kruvinus) drabužius nusivilko, pakabino ant kambario sienos ir išėjo šerti gyvulių...
...Apie devintą valandą vakaro Juozas Gudas, nesulaukdamas grįžtančios žmonos su dukra, šėrėsi gyvulius. Atėjusi kaimynė pasakė, kad skambinusi pažįstama iš gyvenvietės – ten ant kelio užmušta moteris ir sužalotas vaikas.
J. Gudas, tarsi jausdamas nelaimę, nubėgo pas kaimynus, kur vyko vestuvės, automobilio...
Įtarimų sukėlė rudos dėmės
Pirmadienį V. Rumbutis, kaip įprastai, išėjo į darbą ir visą dieną dirbtuvėse remontavo kombainą. Sužinojusi apie įvykusią tragediją, žmona vakare jam apie tai papasakojo.
“Žudikui negali būti gyvenimo,” – tada pritarė Vladas. O tardytojai ir kriminalistai, remdamiesi liudytojų parodymais, jau tyrė klaidingą versiją, jog Bronę Gudienę galėjo nužudyti Romas Kavaliauskas.
Buvo atlikta krata, ekspertizei paimta įtariamojo daiktų, peilis. Kol, pagaliau, kiti liudytojai galutinai patvirtino – tą liepos šešioliktąją, po pietų, R. Kavaliauskas buvo Molėtuose, lankėsi kavinėje, vėliau remontavo savo motociklą. Rugpjūčio aštuntąją visi daiktai įtariamajam grąžinti.
Antradienį su grupe mechanizatorių V. Rumbutis vyko parvežti grūdų džiovyklos. Grįžusiam iš darbo jam žmona liepė išsivalyti kostiumą. Pati išplovė kelnes, kuriose matė esant rudų dėmių. Jos jai pasirodė panašios į kraują.
Genovaitė Rumbutienė: “Beplaunant man pasidarė neramu ir tuo metu dingtelėjo mintis ar tai nebus užmuštosios kraujas ir ar tik Vladas nebus prikišęs rankų prie nužudymo.”
Trečiadienį, liepos devynioliktąją, kaimynai ir pažįstami laidojo nužudytąją Bronę Gudienę. Vladas Rumbutis: “Laidojant tą moterį buvau nuėjęs ant kapinių... Pasidariau kažkoks nejautrus...”
Tą trečiadienį Genovaitė, prieš išeidama į ligoninę gimdyti, išskalbė dėmėtus marškinius, bet jau tą pačią dieną tardytojas juos, dar drėgnus, išsinešė. Išsinešė kitus daiktus. Buvo paimtas motociklas.
Galiausiai, liepos dvidešimtąją Vladas Rumbutis sulaikytas, o kitą dieną suimtas. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis prisipažino nužudęs B. Gudienę, papasakojo nusikaltimo aplinkybes...
Pavėluota atgaila nesujaudino
Rugsėjo penkioliktąją patvirtinta kaltinamoji išvada.
Spalio devynioliktą – dvidešimtą dienomis Kelmėje vyko LTSR Aukščiausiojo teismo kolegijos išvažiuojamasis posėdis. Suteikus paskutinįjį žodį, V. Rumbutis kalbėjo: “Mėgau svetimas moteris, nebuvau žmonai ištikimas.”
Tačiau pavėluota atgaila teismo nesujaudino. Vladui Rumbučiui paskirta išimtinė – mirties – bausmė sušaudant. Gruodžio dvidešimt devintąją nuosprendis įvykdytas.
...O lygiai prieš penkis mėnesius, liepos dvidešimt aštuntą dieną, gimė trečioji V. Rumbučio duktė, taip niekada ir nepamačiusi savo tėvo...
