Epilepsija sirgęs Nathanas Hayesas iš Didžiosios Britanijos mirė sekmadienį. Dieną prieš mirtį 21-erių metų vaikinas kartu su draugu Lewisu žiūrėjo futbolo varžybas – „Preston“ komanda žaidė prieš „Hull City“.
Tą vakarą Nathanas grįžo nakvoti į draugo namus, kur jie kartu žaidė kompiuterinius žaidimus ir žiūrėjo filmą, praneša „Liverpool Echo“. Pavalgę ir pažiūrėję filmą, maždaug 2 valandą nakties du draugai nuėjo miegoti skirtinguose kambariuose. Po kelių valandų, sekmadienio rytą, draugas Nathaną rado be sąmonės, gulintį ant miegamojo grindų. Netrukus buvo patvirtinta, kad jis yra miręs.
Pasak jo mamos Kerry Hayes, manoma, kad 21-erių metų vaikinas tragiškai mirė nuo epilepsijos priepuolio. Tačiau tiksli mirties priežastis dar nenustatyta – šiuo metu atliekamas tyrimas. Nathano gedi jo sugniuždyta mama Kerry, patėvis Stevenas Price, broliai Deanas (23), Luke (20), sesuo Cerys (14) bei sūnėnas Kadenas.
Kerry pasidalino jaudinančiu prisiminimu apie sūnų, kuris, jos teigimu, visuomet pirma pagalvodavo apie kitus, o tik tada - apie save.
Kerry sako: „Jis buvo nuostabus. Jis buvo labai linksmas ir geras. Visi nuolat sakydavo, koks jis šmaikštus ir koks gražus. Jis turėjo puikų humoro jausmą ir žmones traukdavo kaip magnetas.“
Kerry priduria: „Jis buvo pats nuostabiausias sūnus, geresnių nebūna. Jis niekada neįsiveldavo į jokias problemas ir visada pirma pagalvodavo apie kitus. Gavęs atlyginimą jis kaskart visų pirma paklausdavo, ar mums nieko netrūksta. Jeigu prekindavomės mieste, jis manęs klausdavo, ar gali ką nors nusipirkti, o aš sakydavau, kad čia jo pinigai, kad jis gali pirkti ką panorėjęs.“
Kerry sako, kad Nathanas, „St Helen‘s“ kolegijoje geriausiais pažymiais studijavęs viešąjį maitinimą, svajojo būti virtuvės šefu ir keliauti po viso pasaulio restoranus.
Ji sako: „Jo svajonė buvo tapti virtuvės šefu. Baigęs koledžą jis viename restorane dirbo indų plovėju, tačiau prieš mirtį jis buvo nustojęs dirbti dėl epilepsijos. Įdarbinimo centrai jį siųsdavo į įvairius kursus, bet jis negalėjo dirbti.“
Nathanui epilepsija buvo diagnozuota, kai jam buvo 11 – nuo tada jį reguliariai ištikdavo priepuoliai. Dėl to 21-erių metų jaunuoliui reikėjo nuolat gerti vaistus - po dvi tabletes ryte ir vakare, jis taip pat galėjo daryti ne viską - pavyzdžiui, negalėjo vairuoti.
Tą dieną, kai mirė Nathanas, Kerry išsiuntė jam žinutę, prašydama jai kuo greičiau paskambinti, kad jai nereikėtų nerimauti, tačiau jokio atsakymo ji nesulaukė.
Ji sako: „Jis buvo išėjęs į draugo namus. Sakė, kad eis žiūrėti „Preston“ komandos futbolo varžybų. Dėl epilepsijos Nathanas retai kur eidavo, be to, jis negalėjo vairuoti, bet jis turėjo artimų draugų grupelę, kurie jį pasiimdavo iš namų ir veždavosi kartu.
Jis išėjo į futbolo varžybas. Su juo nesusisiekiau, nes žinojau, kad jis pas draugą puikiai leidžia laiką. Po varžybų jie grįžo į draugo namus, pavalgė ir pažiūrėjo filmą. Maždaug 2 valandą nakties Nathanas parašė, kad eina į lovą ir dar telefone žiūrės filmą su ausinėmis, kad nieko nepažadintų. Feisbukas rodė, kad paskutinė kartą prisijungęs jis buvo prieš 11 valandų - maždaug 4 valandą ryto.“
Kerry priduria: „Tą rytą jo draugo tėvai atsikėlė anksti ir išėjo, nes jie turi savo verslą. Vėliau draugo mama paskambino sūnui ir pasakė, kad keltųsi ir eitų padaryti Nathanui arbatos ir ko nors pusryčiams. Nathanas paprastai keliasi anksti ryte ir žiūri TV, bet jo draugas užlipęs laiptais pastebėjo, kad televizorius išjungtas. Tada jis nuėjo į miegamąjį pažiūrėti, ar Nathanas dar miega, ir rado jį gulintį ant grindų.“
Kerry sako, kad tuoj pat buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ir atvykę medikai vėliau patvirtino, kad Nathanas buvo miręs jau prieš keletą valandų.
Ji pridūrė: „Tą rytą jam skambinau ir rašiau žinutes. Vienoje žinutėje klausiau, ar jis jau pabudęs, o kitoje prašiau man kuo greičiau paskambinti, nes dėl jo nerimavau. Turbūt skambinau jam kokius 30-50 kartų, bet jis neatsiliepė.
Tą rytą pas mane atėjo policija, bet manęs nebuvo namuose, todėl jie man paskambino. Iškart supratau, kas atsitiko. Paprastai jis visada su manimi susisiekia, parašo, kad viskas gerai, bet kai jis neatsiliepė, aš iškart supratau, kad kažkas ne taip. Vėliau policija atėjo pas mane į namus ir viską paaiškino.“
Po tragiškos Nathano mirties jo draugai pradėjo rinkti lėšas, kad atsisveikinimas su juo būtų toks, kokio jis nusipelnė. Pusė surinktų pinigų bus skirta Nathano laidotuvėms, o kita pusė bus paaukota „Thatto Health Crusaders“ organizacijai, kurioje Nathanas kiekvieną savaitę žaisdavo futbolą.
