Naujienų portalui tv3.lt apie įvykio poveikį visuomenei ir melagienų plitimą papasakojo psichologas profesorius Gediminas Navaitis.
Pasak jo, šis įvykis gali prisidėti prie bendro visuomenės streso lygio pakėlimo ir gali turėti pasekmių artimoje ateityje.
Kyla streso balai
Su specialistu pradėjus kalbėtis apie rytinę aviakatastrofą, G. Navaitis teigė, kad šis veiksnys visuomenę veikia skirtingai. Jo teigimu, vieniems visuomenės nariams tai šiek tiek prisidės prie streso lygio pakėlimo, o kitiems – pakeis jų artimiausių dienų planus ir įpročius, susijusius su kelionėmis lėktuvu.
G. Navaitis kalbėjo, kad didžioji visuomenės dalis susidurs su streso lygio pakilimo problema, tačiau tuo pačiu ramino sakydamas, kad aviakatastrofos sukeltų streso balų pakilimas nebus žymus.
„Kalbant apie visumą, svarbu prisiminti, kad stresas yra matuojamas balais, kurie yra skaičiuojami sudedant visus per metus surinktus balus. Apytikriai Lietuvoje streso lygis siūbuoja, nes kai kurie dalykai tampa mažiau aktualūs, kelia mažesnį stresą, nes prie jų prisitaikoma.
Per metus žmogus vidutiniškai pasiekia 70-80 balų lygį. Nors tai nėra visiškai tikslu, tačiau mes turime orientyrą. Tad jeigu pas ką nors šiemet numirė artimas žmogus, tas žmogus jau surinko 100 streso balų. O štai, pavyzdžiui, artėjančios šv. Kalėdos sukelia maždaug 10 streso balų, nes žinoma, kad reikės ieškoti dovanų, paruošti stalą, eglutę papuošti – bus papildomų rūpesčių.
Pasidalinsiu su jumis tokiu niūresniu pajuokavimu – nesvarbu, ar tai kas mėnesį vykstančios Kalėdos, ar kartą per metus išgyvenamos laidotuvės – streso balų surinksime panašiai, nes jie sumuojasi ir sunku viso to išvengti.
Tad pridėjus šį įvykį, kurio vertė mums visiems svyruotų nuo vieno iki trijų balų, sumuojant neišvengiamai yra didinamas bendras streso lygis“, – pasakojo profesorius, pridurdamas, kad norint mažinti streso balus žmonių gyvenimuose, verta būti vieni kitiems pakantesniems ir rūpestingesniems.
Visgi, nors didžiajai daliai įvykio poveikis minimalus, tačiau, G. Navaičio teigimu, į aviakatastrofą jautriausiai sureaguos tie, kurie šiomis dienomis turės reikalų, dėl kurių teks skristi lėktuvu, arba tie, kurių artimieji turėtų keliauti lėktuvu.
„Nors vargu ar įmanoma, kad šiandien nukristų dar vienas lėktuvas, tačiau kai kurie žmonės patirs šiek tiek didesnį stresą dėl įvykio nei kiti. Prisiminkime tai, kad mūsų emocijos nėra racionalios, tad į pasaulį negalime reaguoti kaip kompiuteriai ir žvelgiame emocionaliai“, – aiškino profesorius.
Trumpam keisis skraidymo įpročiai
Dar vienas aspektas, aptartas su G. Naivaičiu pokalbio metu – visuomenės narių skraidymo įpročiai. Anot psichologo, nors didelių pokyčių nebus pastebima, tačiau artimiausiu metu gali pasikeisti keliautojų skraidymo įpročiai.
Anot jo, reikšmingiausios bus pirmosios penkios dienos po aviakatastrofos. G. Navaičio teigimu, jų metu gali sumažėti skrendančiųjų iš to oro uosto, iš kurio pakilo nukritęs lėktuvas.
„Atrodo, kad racionalu turėtų būti neskristi su kompanijos, kuriai priklausė lėktuvas, transporto priemonėmis, nes jeigu vienas lėktuvas nukrito – tai rodo, kad toje kompanijoje yra problemų, dėl kurių gali sugesti kiti lėktuvai.
Visgi, vietoje to pasikeičia bilietų pirkimas tame oro uoste, iš kurio pakilo sudužęs lėktuvas. Maždaug dvi dienas perkama mažiau bilietų, tačiau po to reiškinys ima pastebimai mažėti, o po penkių dienų jau pastebimas į įprastas vėžes sugrįžęs bilietų pirkimo kiekis“, – aiškino pašnekovas.
Pasak profesoriaus, visa tai susiję su žmonių polinkiu elgtis neracionaliai ir pagal tai priimti sprendimus. Jo teigimu, ateinančiomis dienomis žmonių elgesyje gali būti matomi šiokie tokie pokyčiai.
Visgi, anot jo, bilietų įsigijimo iš Vilniaus oro uosto kiekiui aviakatastrofa poveikio padaryti neturėtų, nes lėktuvas pakilo iš Leipcigo.
„Žmonės kartais elgiasi neracionaliai, tad galbūt Vilniaus oro uostui tai neturėtų padaryti pastebimos įtakos arba įtaka bus labai minimali, tačiau tam oro uostui, iš kurio lėktuvas pakilo, kadangi tai ne keleivinis lėktuvas, įtaka taip pat neturėtų būti žymi.
Sunku pasakyti, gal bus šioks toks bilietų pirkimo sumažėjimas tame oro uoste, tačiau rodmenys drastiškai nesikeis“, – pasakojo G. Navaitis.
Padaugėjo sąmokslo teorijų
Įdomu tai, kad dar vienas reiškinys, kurį paskatino šiandieninė aviakatastrofa – sąmokslo teorijų plitimas. Vis daugiau įvairių postringavimų apie situaciją galima pamatyti socialiniuose tinkluose, kuriuose šios teorijos sulaukia palaikymo.
Aiškindamas sąmokslo teorijų plitimo suaktyvėjimą, G. Navaitis teigė, kad tai yra visuomenės būdas, kuriuo yra bandoma suvaldyti ir suvokti situaciją. Visgi, psichologas ragino būti atidžiais ir suprasti, kad tam tikros sąmokslo teorijos „yra specialiai kuriamos mums priešiškų valstybių“.
„Aš šioje vietoje atkreipčiau dėmesį, kad <...> bandyti perkalbėti sąmokslo teorijos šalininką pateikiant jam [jo tiesą paneigiančius] argumentus, dažniausiai nėra sėkmingas kelias.
Siūlyčiau susidūrus su sąmokslo teorijomis pajuokauti ir paversti jas dar didesniu absurdu. Jeigu jums kas nors sako, kad žmonės nebuvo Mėnulyje, tai jiems aiškinti, kad milijonai žmonių dalyvavo rengiant šią programą, ji buvo stebima viso pasaulio, o manyti, kad jie visi buvo papirkti ir įtraukti – visiškas absurdas, neverta.
Mums pasakys, kad čia veikia galingos jėgos, kurios privertė mus taip manyti, tad būtų smagiau atsakyti taip – o tu ką, manai, kad egzistuoja Mėnulis? Čia tik reklaminis triukas“, – mintimis dalijosi G. Navaitis.
Kaip atsirinkti patikimą informaciją?
Profesorius pasakojo, kad suintensyvėjus sąmokslo teorijų skleidimui yra svarbu nepasimesti informaciniame lauke. Anot jo, kiekvienam visuomenės nariui pravartu žinoti, kaip atsirinkti patikimą informaciją.
Pasak jo, prieš 20 metų neegzistavo „melagienos“ terminas, tačiau šiais laikais jis – ypač aktualus. Tai leidžia suprasti, kad informacinis laukas, supantis žmogų, išsiplėtė ir rasti patikimą informaciją tampa sunkiau.
Profesorius pasidalijo keliais patarimais, kaip galima save apsupti patikima informacija ir kokių klaidų svarbu išvengti šiame procese.
„Mums verta laikytis „informacinės dietos“, kurios metu informacijos ieškojimą ir skleidimą paliekame specialistams, žurnalistams, kurių darbas yra gilintis į informaciją, o vėliau mums ją pateikti.
Tuomet kyla klausimas – kiek mums reikia jų surinktos informacijos? Čia jau kiekvienas turime nubrėžti savo ribas.
Pavyzdys – karas Ukrainoje. Mes iš esmės žinome, kas ten vyksta. Ar mums tikrai reikia tiksliai žinoti, kad ukrainiečiai vienoje vietoje pasistūmėjo puse kilometro, o kitoje vietoje puse kilometro atsitraukė? Galbūt kažkam ir reikia tiek gilintis į detales, bet aš manau, kad tai perteklinė informacija <...>.
Esmė tokia, kad Ukraina susiduria su Rusijos agresija ir kažkokių kitokių interpretacijų vargu ar gali būti. Ji turi būti palaikoma, kiek galime turime prisidėti prie palaikymo.
Tad šiuo atveju gilintis į atskiras paveikslo detales neverta, nes jos paveikslo nekeičia. Lygiai taip pat yra ir su kitais dalykais“, – tikino psichologas.
G. Navaitis pridūrė – svarbiausia yra laikytis principo, kad svarbiausia informacija žmones vienaip ar kitaip pasieks, o visuomenės nariai turi išlikti kritiškais ir skaitydami naujienas remtis žiniomis apie naujausius mokslo, ekonomikos ir politikos duomenis.
Lėktuvo katastrofa
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra ELTA, ankstų pirmadienio rytą, apie 5.28 val., sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Pirminiais duomenimis, per avariją žuvęs pilotas yra Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos pilietis. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau.
Kaip vėliau pranešė Santaros klinikos, vieno iš asmenų, skridusių nukritusiu DHL lėktuvu, būklė yra kritiškai sunki.
„Santaros klinikose yra gydomas vienas iš asmenų, nukentėjusių šio ryto lėktuvo avarijoje. Nukentėjusiojo būklė kritiškai sunki. Santaros klinikų medikai daro viską, kad užtikrintų aukščiausio lygio pagalbą nukentėjusiam asmeniui“, – nurodoma klinikų pranešime.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos viso buvo evakuota 12 žmonių, keli jų – vaikai. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Gaisras jau yra suvaldytas.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas yra nelaimingas atstitikimas. Tuo metu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas užsimena, kad nereikėtų atmesti, jog ši avarija – galimas teroristinis aktas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto. Taip pat Teisingumo ministerija inicijavo saugos tyrimą.
