Apie tai penktadienį „Facebook“ pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Gerbiamas ilgametis Palangos architektas
Anot mero, L. L. Mardosas buvo ilgametis kurorto vyriausiasis architektas, kūrybiškai rašęs Palangos architektūros istoriją.
„Atrodo, visai neseniai sveikinome buvusį Palangos miesto vyriausiąjį architektą Leoną Laimutį Mardosą su 90 metų jubiliejumi, o štai šįryt tenka pranešti labai liūdną žinią – vakar Palanga neteko žinomo pajūrio kraštovaizdžio ir architektūros puoselėtojo, vieno iš svarbaus mūsų miesto architektūrinio veido kūrėjų“, – socialiniuose tinkluose rašo meras.
Anot Š. Vaitkaus, L. L. Mardosas nugyveno ilgą ir labai produktyvų bei kūrybingą gyvenimą.
L. L. Mardosas gimė 1929 metų spalio 19 dieną Kaune. 1964 metais su pagyrimu baigė Lietuvos dailės institutą ir pradėjo dirbti Pramonės statybos projektavimo institute, o 1972 – 1977 metais buvo Komunalinio ūkio projektavimo instituto, kitaip vadinto Komprojektu, skyriaus vyriausiuoju architektu.
1977 metais buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu ir šiuose pareigose darbavosi vienuolika metų.
Reikšmingas darbas dėl Palangos
Eidamas miesto vyriausiojo architekto pareigas, stengiausi išlaikyti tai, ką pradėjo pirmasis Palangos vyriausiais architektas Alfredas Paulauskas, ką tęsė Albinas Čepys – puoselėti miesto parke idėją, – yra sakęs prieš keletą metų Savivaldybėje lankęsis L. L. Mardosas. Tuomet jis džiaugėsi, kad tokios pačios pozicijos Palangoje laikomasi ir šiandien.
Būtent šie trys architektai – A. Paulauskas, A. Čepys ir L. L. Mardosas – yra tam tikros Palangos architektūrinės epochos pradininkai bei puoselėtojai, padėję pamatus žaliosios Palangos – miesto, plėtojamo pajūrio gamtos parke, – koncepcijai ir buvo itin ištikimi šiai savo pozicijai.
Todėl šiandien norėčiau prisiminti šiuos visus tris Palangos kūrėjus, nes, regis, vienas be kito jie tikrai netektų kūrybinės prasmės ir tai yra neišpasakytai puikus darbų tęstinumo pavyzdys.
A. Paulauskas, buvęs vyriausiuoju mūsų miesto architektu 1956–1963 m., suformavo Palangos kurorto pradinius urbanistinius pagrindus, kurorto estetinį architektūrinį įvaizdį, suplanavo ir vykdė pagrindinių gatvių, skverų, kvartalų, pastatų rekonstrukciją, sudėliojo, kaip turi atrodyti mažosios formos gatvių, paplūdimio dizaino elementai.
1963 m. Palangos miesto vyriausiuoju architektu tapo A. Čepys. Tuo metu kurorte buvo sudaryta visos Palangos poilsio zonos planavimo schema, 1971–1972 m. parengtas Didžiosios Palangos generalinis planas, vystoma Vanagupė, pastatyta daug poilsio namų, viešojo maitinimo įstaigų. A. Čepys asmeniškai Palangoje sukūrė ir įgyvendino per dvidešimt kurortinių objektų projektų, tarp jų parodų paviljonas „Kupeta“, vasaros skaitykla, kavinės „Molinis ąsotis“, „Laumės gryčia“, „Šachmatinė“. Architektas itin akcentavo kurorto estetiką architektūroje ir pagarbą pajūrio gamtai, atkakliai kovojo už kurorto žaliųjų plotų, želdinių, pastatų, skverų išlaisvinimą nuo erdves varžančių tvorų.
1977 m. jį pakeitęs L. L. Mardosas palaikė, tęsė ir puoselėjo abiejų savo pirmtakų Palangos kaip parko prie jūros rekreacinę ir architektūrinę viziją. Kartu su kitais architektais 1987 metais parengė itin svarbų ir didelės apimties planavimo dokumentą – Palangos bendrąjį planą, kiek vėliau – Palangos centro suplanavimo projektą.
L. L. Mardosas siekė, kad jokiais būdais nebūtų užstatomas pajūris, puoselėjo senąsias grafų Tiškevičių vilas ir tai vertino ne tik kaip labai svarbų istorinį, architektūrinį paveldą, bet ir Palangos autentiškumo ženklą. Jis buvo iniciatorius ir būtent jo dėka Palangoje įkurtas Skulptūrų parkas. Jo požiūrį išsaugoti J. Basanavičiaus gatvės kaip lėtų promenadų alėjos dvasią atspindi ir šio architekto suprojektuotas gyvenamasis namas bei kavinė „Monika“.
L. L. Mardoso kūrybinio palikimo esama visoje Lietuvoje, jam kartu su architektu J. Šipaliu buvo patikėta suprojektuoti ir Lietuvos atstovybės pastatą Maskvoje.
2005 m. L. L. Mardosas tapo A. Zavišos fondo nominacijos „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ laureatas – taip įvertinti jo darbai plėtojant Palangos – miesto parke viziją, o 2013 m. už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas Auksinis architektūros riterio ordinas.
„Svečius iš užsienio atsivesdavau ant jūros tilto ir parodydavau – kopos, pušynai, iš jų kyšantis bažnyčios bokštas. Čia yra Palanga. Pajūrį turime saugoti lyg savo akį – tai yra tikras turtas. Žmonės į Palangą važiuoja ne papietauti kavinėse, o pasimėgauti paplūdimiu, pasimaudyti. Todėl neleiskite užstatyti paplūdimių. Saugokite Palangą, puoselėkite ją“, – tokie buvo merui bei Savivaldybės vadovams išsakyti paskutinieji L. L. Mardoso patarimai, sako Š. Vaitkus.
„Nuoširdžiai užjaučiu Leono Laimučio Mardoso šeimą, artimuosius, architektų bendruomenę. Mielas Leonai, mes tikrai mylime ir mylėsime Palangą“, – rašo meras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
