Jungtinėje Karalystėje gimęs, bet kelis pastaruosius dešimtmečius Prancūzijoje gyvenęs P. Brookas mirė šeštadienį, naujienų agentūrai AFP sakė režisieriui artimas šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.
Jį taip pat išgarsino 1963 metais sukurta kultinė romano „Musių valdovas“, pasakojančio apie saloje atsidūrusius moksleivius, kurie tampa laukiniais, ekranizacija.
P. Brookas JK išgarsėjo kaip jaunas režisierius, kuris radikaliai, o kartais ir kruvinai interpretavo klasiką, įskaitant Williamo Shakespeare’o kūrinius, ir dirbo su aktoriais, kurie vėliau patys tapo legendomis.
Tačiau 8-o dešimtmečio pradžioje, persikėlus į Prancūziją, jo metodai palaipsniui transformavosi – teatras tapo paprastas ir dažnai veikiamas Rytų tradicijų.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono anceliarijos pareiškime jis ir jo žmona pagerbė „nepaprastą režisierių, kuris atskleidė teatro kvintesenciją ir išstūmė jį už trijų sienų ribos“.
„Peteris Brookas suteikė mums gražiausią tylą teatre, bet ši paskutinė tyla yra be galo liūdna“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos kultūros ministrė Rima Abdul Malak.
„Su juo sceną apimdavo gyvybingiausias intensyvumas. Jis mums tiek daug paliko“, – pridūrė ji, sakydama, kad jis liks teatro „Bouffes du Nord“ šiaurinėje Paryžiaus dalyje, kur dirbo, „amžina siela“.
„Liūdna žinia“, – sakė aktorius Adrianas Lesteris, atlikęs pagrindinį vaidmenį P. Brooko „Hamleto“ pastatyme.
„Šis žmogus buvo mūsų srities milžinas. Užduodantis drąsius klausimus ir griežtai atsisakantis tenkintis vidutinybėmis“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
„Jo įtaka pakeitė viską, kas susiję su Vakarų teatru, net kai kurių mūsų pastatų dizainą“, – teigė A. Lesteris.
Londono teatro „Theatre de Complicite“, kuriam didelę įtaką padarė P. Brooko metodai, įkūrėjas ir meno vadovas Simonas McBurney tviteryje pavadino režisierių „vizionieriumi, provokatoriumi, pranašu, fokusininku ir draugu“.
