Šeštadienį mirė buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, kuris dešimtmetį grūmėsi su Alzheimerio liga. 40-asis JAV prezidentas, nuoširdžiai mėgiamas už neblėstantį optimizmą ir puikius bendravimo įgūdžius, sulaukęs 93 metų mirė nuo pneumonijos savo namuose Los Andželo priemiestyje Beleire.
Iki paskutinės minutės su juo buvo artimiausi šeimos nariai, tarp jų ir 52 metus su R. Reaganu (Ronaldas Reiganas) išgyvenusi žmona Nancy (Nenesi), nors dėl Alzheimerio ligos buvęs prezidentas jau nesugebėjo atpažinti artimųjų.
Mirtis užvertė paskutinį, ilgą ir sunkų šios sėkmingos santuokos puslapį. Dar praėjusį mėnesį Nancy Reagan (Nensi Reigan) išplatino viešą pareiškimą, kuriame pasakojo apie sunkiai sergantį vyrą.
"Dabar Ronnie's (Ronis) yra ten, kur aš jo nebegaliu pasiekti",- sakė ji ir ragino remti tyrimus, kurie padėtų žmonijai įveikti Alzheimerio ligą.
Gavę žinią apie R.Reagano mirtį Baltieji rūmai išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog JAV išaušo liūdna diena. "Mirė didis amerikietis",- sakė Paryžiuje viešėjęs JAV prezidentas Georg'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).
"Jis paliko tautą, kurią atkūrė; jis paliko pasaulį, kurį išgelbėjo. Dabar jo laukia spindintis miestas",-sakė G.W.Bushas, primindamas garsią ir mėgiamą R. Reagano metaforą apie Ameriką, kuri taps spindinčiu ant kalvos stūksančiu miestu.
Buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher (Margaret Tečer), kurią politika atvedė į draugystę su R.Reaganu, gyrė jį už tai, jos sugebėjo "užbaigti Šaltąjį karą be šūvio" ir pavadino tai didžiausiu R.Reagano gyvenimo pasiekimu. Ji pridūrė, kad "Ronaldas Reaganas yra tikrasis Amerikos herojus, nes esant nepalankioms aplinkybėms jis pasiekė tiek daug ir visada tai darė su humoru bei nenusižengdamas pagrindinėms žmogiškumo vertybėms".
R.Reaganą giria net ir jo politiniai priešininkai demokratai. Senatorius Johnas Kerry's (Džonas Keris) sakė, jog "Reagano meilė savo šaliai buvo lyg užkrečiama. Ir net kai savo sprendimais jis suduodavo demokratams skaudų smūgį, jis darydavo tai su šypsena, moraliai gerbdamas priešininką ir atvirai diskutuodamas".
KARSTAS SUSUPTAS Į VĖLIAVĄ
Vėlų šeštadienio vakarą R.Reagano karstas, susuptas į JAV vėliavą, buvo išgabentas iš jo namų į vietinius laidojimo namus.
Pirmadienį R.Reagano palaikai bus nugabenti į jo vardo biblioteką, esančią į šiaurę nuo Los Andželo, o sekančią dieną išskraidinti į Vašingtoną.
Iškilminga valstybinė laidotuvių ceremonija vyks Nacionalinėje katedroje, o paskui karstas su palaikais bus parskraidintas atgal į Kaliforniją, kur ketvirtadienį jis bus palaidotas ant kalvelės netoli nuo Reagano bibliotekos.
Vašingtone tai bus pirmos valstybinės prezidento laidotuvės po 1973 metų, kai mirė JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas). Aišku, kad po rugsėjo 11 d. išpuolių, kai Vašingtonas tapo vienu iš teroristų taikinių, bus ypatingai rūpinamasi šios ceremonijos saugumu.
Šimtai žmonių susirinko prie laidojimo namų, kur pašarvotas R.Reaganas, o atvykę prie Reagano bibliotekos akmeninius įėjimo vartus žmonės įsupo į JAV vėliavas ir taip šiuos pavertė memorialu.
Alzheimerio liga kamavo Reaganą nuo 1994 metų. Žmogus, kuris surengė penkis aukščiausio lygio susitikimus su tuometinės Sovietų imperijos vadovu Michailu Gorbačiovu, buvo pasmerktas žaisti tik vaikiškus žaidimus su žmona, o kai būklė dar labiau pablogėjo, jis nesugebėjo atpažinti nei vieno artimo žmogaus.
Ronaldas Wilsonas Reaganas (Ronaldas Vilsonas Reiganas) buvo alkoholiko batų pardavėjo sūnus. Jis pradėjo savo karjerą kaip krepšinio rungtynių reporteris JAV vidurio vakaruose. Vėliau persikėlė į Holivudą ir tapo antrojo ešelono, vadinamosios B klasės, aktoriumi. 6-7 dešimtmetyje jis tapo antikomunistinių pažiūrų Kino aktorių profsąjungos vadovu. Šios pareigos jį paruošė pasaulio politikos scenai, kurioje jis suvaidino neabejotinai geresnius vaidmenis nei kine.
Įkvėptas konservatizmo idėjų jis pakeitė partiją ir 1962 metais tapo respublikonu, o vėliau du kartus laimėjo Kalifornijos gubernatoriaus rinkimus.
1981-1989 R.Reaganas dvi kadencijas ėjo JAV prezidento pareigas ir atgaivino JAV politikoje konservatyviąsias vertybes. Dešimtys įtakingiausių šių dienų JAV politikų, tarp jų ir dabartinis prezidentas G.W.Bushas, teigia, kad juos įkvėpė vadinamoji "Reagano revoliucija".
DEŠINYSIS
Jis tapo pirmuoju dešinės prezidentu per pusšimtį metų; jis pirmasis per 30 metų išrinktas dviem kadencijoms; jis pirmasis, kuris taikos metu išleido trilijoną dolerių gynybai ir pirmasis, kuriam valdant, šalies biudžeto deficitas išaugo dvigubai.
Jis pavadino Sovietų Sąjungą blogio imperija ir prisidėjo ją griaunant. R.Reaganas taip aukštai iškėlė JAV ginklavimosi kartelę, kad su JAV Šaltajame kare lenktyniaujanti Sovietų imperija nebesugebėjo pasivyti JAV.
Didžiausia krizė R.Reaganą ištiko 1986 metais, kai buvo atskleista, kad JAV 1985-1986 metais pardavė ginklus Iranui, o už gautas pajamas rėmė Nikaragvos kovotojus.
R.Reaganas paliko Baltuosius rūmus likus dviem savaitėms iki jo 78 gimtadienio, būdamas vyriausias ir populiariausias prezidentas JAV istorijoje.
Jis turėjo stebėtiną savybę greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas. 1981 metais prezidentas greitai pasveiko po pasikėsinimo, kai kulka vos nepataikė į širdį, 1985 metais jis atgavo jėgas po gaubtinės žarnos vėžio operacijos, o 1987 metais - po prostatos ir odos vėžio operacijų.
Kai 1994 metais jam nustatė Alzheimerio ligą, šią žinią R.Reaganas atskleidė atvirame laiške "Bičiuliams amerikiečiams".
"Kai Viešpats pašauks mane namo, aš paliksiu šią šalį su didele meile jai ir jos žmonėms ir amžina viltimi dėl geresnės ateities",-rašė jis 1994 metų lapkričio 5 d."Žinau, kad Amerikos visada laukia skaisti aušra".
Svarbiausios R. Reigano gyvenimo datos:
1911 metų vasario 6-ąją gimė Tampike (Ilinojaus valstija).1940-aisiais vedė aktorę Džeinę Viman (Jane Wyman), su kuria išsiskyrė 1948-aisiais. 1952-aisiais R. Reigano žmona tapo aktorė Nensė Deivis (Nancy Davis).1932 metais Ilinojaus koledže baigė sociologijos, ekonomikos ir teatro mokslų studijas ir gavo magistro laipsnį. Po to dirbo sporto reporteriu radijo stočiai Deivenporte, Ajovos valstijoje.1937 m. R. Reiganas pradeda savo aktorinę karjerą. Iki 1957-ųjų jis suvaidino 59 filmuose.1962 m.: iš demokrato tampa respublikonu.1967-1974 metais dirba Kalifornijos gubernatoriumi.1980-ųjų lapkričio 4-ąją tampa 40-uoju Amerikos prezidentu.1981 metų kovo 30-ąją sunkiai sužeidžiamas per pasikėsinimą.1982 metų R. Reiganas duoda nurodymą taikai palaikyti nusiųsti į Libaną beveik 2 tūkst. JAV karių. 1983 metų spalio 23 dieną sprogus automobilyje padėtai bombai žūva 241 kareivis. Po metų visi kariai iš Libano išvedami.1983 metų spalio 25-ąją prezidentas dėl tariamos Kubos įtakos įsako įsiveržti į Karibų jūros salą Grenadą.1984 metų lapkričio 6 dieną perrenkamas antrajai kadencijai.1986 metų lapkritį kyla skandalas dėl nelegalaus ginklų tiekimo Iranui ir sukilėlių Nikaragvoje rėmimo. Tai sukelia didžiausią krizę R. Reigano valdymo laikotarpiu. Tyrimo komisija 1987 metų smarkiai sukritikuoja jo valdymo stilių.1987-ųjų birželio 12-ąją prie Brandenburgo vartų Berlyne pasako kalbą, ragindamas M. Gorbačiovą griauti Berlyno sieną.1994 metais gydytojai nustato R. Reiganui Alcheimerio ligą. Ranka rašytame laiške jis viešai praneša apie savo ligą.1996-aisiais parduodama R. Reigano ranča kalvose virš Santa Barbaros. Šis ūkis su vaizdu į Ramųjį vandenyną jo kadencijos laikotarpiu buvo laikomas "Vakarų Baltaisiais rūmais". Reiganai persikelia į Los Andželą.1997 metais Holivude per 500 politikos ir pramogų verslo garsenybių švenčia 85-ąjį R. Reigano gimtadienį. Dėl sunkios ligos pats jubiliatas iškilmėse nedalyvauja.2004 metų birželio 5-ąją R. Reiganas miršta nuo Alcheimerio ligos sukeltų padarinių.
"Reuters"-BNS, dpa-ELTA
