Eidamas 71-uosius metus, penktadienį mirė žinomas grafikas Algimantas Švažas, pranešė Eltai Lietuvos dailininkų sąjunga. Algimantas Švažas gimė 1933 m. rugsėjo 14 d. Akmenės rajone, Papilėje. 1960-1966 metais studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
Nuo 1965-ųjų pradėjo dalyvauti parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė dvidešimt septynias personalines parodas, iliustravo dvidešimt poezijos ir prozos knygų, buvo septynių Lietuvos kino studijoje sukurtų kino filmų dailininkas.
1965-1975 m. dirbo savaitraščio "Literatūra ir menas" dailininku, nuo 1975-ųjų - Lietuvos menininkų rūmų Dailės skyriaus vadovu, surengė per 300 lietuvių ir kitų kraštų dailininkų parodų. Nuo 1970 m. A. Švažas buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
A. Švažas kūrė estampus, ekslibrisus, iliustravo knygas. Jo kūrybos pradžia prasmingai sutapo su septintajame XX a. dešimtmetyje lietuvių grafikoje pasireiškusiu liaudies meno poveikiu. Meilė savam kraštui, jo žmogui, liaudies kūrybai visą gyvenimą buvo pagrindinė dailininko kūrybos tema ir įkvėpimo šaltinis.
Įsimintini ankstyvieji estampai "Tadas Blinda", medžio raižinių ciklas pagal Kazio Borutos knygą "Mediniai stebuklai". Plačios apimties, monumentalios stilistikos, mišria technika atliktas raižinių ciklas "Lietuva" (1968), kurį sudaro keturios dalys - "Vilnius", "Dzūkija", "Aukštaitija", "Žemaitija", - paženklintas A. Švažo kūrybos brandos ženklu. Vėliau dailininkas Lietuvos istorijos temą tęsė kituose estampuose - trilogijoje "Mindaugas", "Katedra", "Mažvydas" (1974), "Piliakalnio sakmė", "Žalgiris" (abu 1975), pusės šimto lakštų cikle "Senolių godos" (1983).
Ypatingą poveikį A. Švažo kūrybai darė Marijos Gimbutienės darbai, atskleidžiantys pagoniškąją baltų mitologiją. A. Švažo kūriniai persmelkti panteistine pasaulėjauta. Pastaruosius keliolika metų dailininkas vis labiau gilinosi į šią tematiką, kūrė lietuvių dievų ir deivių panteoną ("Deivių sutartinė", 1993). Jo kūrybos motyvai - tai senosios lietuvių kultūros ženklai, archeologiniai radiniai, gintaro amuletai, madonos ir pan.
A. Švažo kūrinių turi įsigiję Lietuvos dailės muziejai, Sorbonos (Prancūzija) ir Stokholmo (Švedija) universitetai, JAV, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai.
ELTA
