Nenoriu patikėti..negaliu patikėti,netikiu,dar ilgai sunku bus patikėti...

Tegu bus lengva Lietuvos žemė.

Teko bendraut su juo per Purpurinis vakaras Anykščiuose.Tai buvo nuostabus žmogus.Užuojautos šeimai ir draugams.

Šiūn čiesūn Didiliausis Žemaitėjės deimants ....sotropieji in melejonus švėisiausiu žvagždieliu:((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((
Žemaitėjė žielavo,vieleva nulesta lig patiuos žemis:(((.
Omžėna atėlsi, mūsa DAINIAU!!!

Toks garsus kad pirmą kart girdžiu apie ji

Štai vieškeliu ateina Dievas
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui
O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė
Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas?
Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja
Ir eina jis tolyn, lazda pasiramsčiuodamas
Nuo rūpesčių, nuo rūpesčių pražilęs
O gal ne rūpesčiai, gal mano nuodėmės
Pražildė jį, pražildė jį kaip miglos šilą?
O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė
Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas?
Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja
Štai vieškeliu ateina Dievas
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tyku, ir taip tylu aplinkui
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui

Minkšto debesėlio mus stebėdamas

Užuojauta ilsėkis ramybėje

Netikiu

parašė daug gražių dainų, kartais net nežinojom kad tai jo dainos.