Jo sūnėnas Jordanas Walkeris-Pearlmanas (Džordanas Volkeris-Perlmanas) sakė, kad aktorius mirė nuo Alzheimerio (Alcheimerio) ligos komplikacijų, laikydamasis rankomis su šeimos nariais, iš garsiakalbio skambant Ellos Fitzgerald (Elos Ficdžerald) atliekamai „Somewhere Over The Rainbow“.
„Su neapsakomu liūdesiu ir širdgėla, bet su dvasine padėka už nugyventą gyvenimą pranešu apie vyro, tėvo ir universalaus artisto Gene'o Wilderio mirtį jo namuose Stamforde, Konektikute“, – sakoma J.Walkerio-Pearlmano.
G.Wilderio trečioji žmona Gilda Radner mirė nuo kiaušidžių vėžio, o jis pats 2000 metais buvo gydomas nuo limfomos ir nuo to laiko dirbdavo tik retkarčiais.
Jis buvo giriamas už „Mažylio Vako“ vaidmenį M.Brookso trečiajame filme – komerciškai itin sėkmingoje vesternų parodijoje „Liepsnojantys balnai“.
Šiame 1974 metų filme šaipomasi iš mitų apie Amerikos Laukinius Vakarus, nušviečiamas užslėptas rasizmas, taip pat apstu juokingų aktorių improvizacijų. Kritikai jį laiko viena iš dešimties geriausių kino komedijų.
M.Brooksas ir G.Wilderis vėl suvienijo jėgas, kurdami „Oskarui“ nominuotą kitą šio režisieriaus filmą „Jaunasis Frankenšteinas“ (Young Frankenstein), parodijuojantį kino studijos „Universal“ 4-ame dešimtmetyje kurtus siaubo filmus.
Milvokyje gimęs aktorius, garsėjęs punktualumu ir susitaršiusiais plaukais, pasiekė proveržį suvaidinęs 1961 metais Arnoldo Weskerio (Arnoldo Veskerio) pjesėje „Šaknys“ (Roots). Vėliau jis debiutavo Brodvėjuje, sukūręs komiško patarnautojo vaidmenį Grahamo Greene'o (Graemo Grino) pjesėje „Paslaugus meilužis“ (The Complaisant Lover).
Dirbdamas Brodvėjuje G.Wilderis taip pat sukūrė vaidmenį 1963 metų spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (One Flew Over the Cuckoo's Nest) kartu su Kirku Douglasu (Kirku Daglasu), o kitais metais prisidėjo prodiusuojant vaidinimą „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ (Mother Courage and Her Children) – jame sukūrė pagrindinius vaidmenis kartu su aktore Anne Bancroft (En Bankroft).
A.Bancroft susitikinėjo su M.Brooksu, savo būsimu vyru. Aktorė supažindino M.Brooksą ir G.Wilderį, o jiedu iškart susidraugavo.
Režisierius parodė G.Wilderiui scenarijų, pavadintą „Hitlerio pavasaris“ (Springtime for Hitler), iš kurio galiausiai išsivystė „Prodiuseriai“.
G.Wilderis šiame filme sukūrė savo pirmąjį didelį kino vaidmenį ir pelnė už jį savo pirmąją iš dviejų „Oskaro“ nominacijų.
Vis dėlto kino superžvaigžde jį pavertė ekscentriško konditerijos magnato Vilio Vonkos vaidmuo 1971 metų muzikinėje fantazijoje, sukurtoje pagal Roaldo Dahlio (Roaldo Dalio) 1964 metų knygą vaikams „Čarlis šokolado fabrike“ (Charlie and the Chocolate Factory).
Keliuose filmuose G.Wilderis vaidino kartu su Richardu Pryoru (Ričardu Prajoru), įskaitant 1976-ųjų komišką trilerį „Sidabrinė strėlė“ (Silver Streak) ir 1980-ųjų „Pamišėliai kalėjime“ (Stir Crazy).
„Amžinai didis kino komedijų duetas – Tėtis ir #GeneWilder. Ilsėkitės ramybėje“, – rašoma R.Pryoro dukros Rain Pryor (Rein Prajor) „Twitter“ žinutėje.
Paskutinį stambų vaidmenį jis sukūrė 1999-ųjų televizijos filme „Alisa stebuklų šalyje“ (Alice in Wonderland). Jame taip pat vaidino Benas Kingsley (Benas Kingslis) ir Martinas Shortas (Martinas Šortas).
