„Mano tėvas ramiai mirė šį vakarą“, – televizijos MSNBC žurnalistė Mika Brzezinski parašė „Instagram“.
„Savo draugams jis buvo žinomas kaip Zbigas, vaikaičiams – kaip Vadas, o žmonai – kaip tvari jos viso gyvenimo meilė, – pridūrė ji. – Na, o aš pažinojau jį tiesiog kaip labiausiai įkvepiantį, mylintį ir pasišventusį tėvą, kokį galėtų turėti kokia nors mergaitė.“
Z.Brzezinski mirė Virdžinijos mieste Fols Čerče, nurodė šeima.
Šis Lenkijoje gimęs akademikas buvo J.Carterio nacionalinio saugumo patarėjas per 1979-ųjų lapkritį prasidėjusią ir 444 dienas trukusią Irano įkaitų krizę.
Z.Brzezinski laikėsi nuomonės, kad Sovietų Sąjunga labai sustiprins savo įtaką Iranui, jeigu JAV nesiims ryžtingai spręsti šios dramos. Dėl šios priežasties jis tapo komandosų misijos išvaduoti amerikiečius įkaitus iš ambasados Teherane pagrindiniu varikliu. Kai ta operacija baigėsi nesėkme, Z.Brzezinski atsistatydino.
Jis formaliai buvo demokratas, bet saugumo reikaluose jo pažiūros buvo artimesnės respublikonams.
Iki pat 9-o dešimtmečio jis Z.Brzezinski buvo aktyvus profesorius ir rašytojas.
Jis nepalaikė prezidento Donald Trumpo (Donaldo Trumpo) išrinkimo JAV prezidentu ir kritikavo jo „neaiškią“ užsienio politiką.
2011 metais savo knygoje „Strateginės įžvalgos: Amerika ir pasaulio galios krizė“ (Strategic Vision: America and the Crisis of Global Power) jis argumentavo, kad JAV galia užsienyje yra esminis tarptautinio stabilymo veiksnys.
Tačiau Z.Brzezinski argumentavo, kad ši galia priklauso nuo Amerikos gebėjimo palaikyti „socialinį konsensusą ir demokratinį stabilumą“ namuose. Jis pabrėžė, kad šalyje reikia mažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti reikšmingą atsaką į klimato pokyčius.
Jo ryšiai su J.Carteriu išsivystė dirbant 1973-aisiais kartu su bankininku Davidu Rockefelleriu įkurtoje Trišalėje komisijoje – Šiaurės Amerikos, Vakarų.
