Barbara Skarga. „Istoriškumo ribos“ (2007), 216 p.
Šią knygą iš originalios – lenkų – kalbos vertė Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas, filosofijos daktaras, apsigynęs disertaciją Lenkijos mokslų akademijoje.
Lenkų filosofinės tradicijos atstovė varšuvietė filosofijos profesorė Barbara Skarga, šiais metais švęsianti 90 metų jubiliejų, knygoje formuluodama intelektualinės istorijos galimumo problemą, pateikia plačią ir savitą XIX ir XX a. filosofijos panoramą: nuo įvairių pozityvizmo variantų, fenomenologinės tapatumo sampratos, jai ypač artimo hermeneutinio požiūrio į istorinį pažinimą iki XX a. antrosios pusės mokslo filosofijos bei poststruktūralistinės istorinės sąmonės kritikos.
B.Skarga filosofiją studijavo Vilniaus Stepono Batoro universitete (1919-1939 m. taip vadinosi Vilniaus universitetas), vėliau išgyveno 11 metų tremtį Kazachstane (1944-1955 m.). B.Skargos sesuo buvo garsi lenkų teatro ir kino aktorė Hanna Skarżanka (1917-1992), kuri irgi gyveno bei mokėsi Vilniuje.
Profesorė B.Skarga – dešimties knygų autorė. „Istoriškumo ribos“ išleistos prieš du dešimtmečius (1989 m.). Vis dėlto knyga „morališkai“ nėra pasenusi.
Autorės mąstymas įdomus tuo, kad ji KLAUSIA, nes „pats klausimo faktas yra metafizinis aktas, nes klausimas yra atsivėrimas į tai, kas mūsų žinių horizonte nėra žinoma ir kas suteikia minčiai viltį ir drąsą“ (p. 211).
Pavyzdžiui, B.Skarga klausia: „Kas yra intelektualinė istorija: didžių atradimų ir paskirų epochų virtinė, ar pabirų sumanymų ir idėjų, nesiejamų jokios logiškos raidos linijos, mozaika? Kas būdinga mūsų istorijai: tęstinumas ar nepaliaujama kaita, o jei herakleitiškasis pasaulio vaizdinys yra vienintelis įmanomas, tai ar turime pripažinti, kad neegzistuoja niekas, kas turėtų vertę už laiko ribų? Ar galima pasakyti ką nors tiksliau apie pačios minties darbą, apie jos įrankių kaitą, apie jos siekius?”
Ar profesorė atsako į šiuos klausimus? Į šį klausimą teks atsakyti knygos skaitytojams.
