O iš tiesų tai jokių paliaubų Ukrainos rytuose niekada ir nebuvo, tvirtina apžvalgininkas, ir tai, netgi nepaisant užsispyrusių Vakarų politikų tvirtinimo, kad „jų iš esmės yra laikomasi“.
„Minsko susitarimą sudaro 13 aspektų: pirmieji trys numato ugnies nutraukimą, sunkiosios technologijos atitraukimą ir ESBO stebėtojų įsileidimą į ginkluotės sandėlius. Nieko iš to taip ir nebuvo padaryta, – rašo B. Bidderis. – Pradiniu tašku galima laikyti 4 dalį, pradedant kuria, kalbama apie „dialogą“, naują Ukrainos Konstituciją su decentralizacijos elementais, apie vietos rinkimus, vadovaujantis Ukrainos teise, o taip pat visišką valstybės sienų kontrolės atstatymą“.
Tačiau ir dialogas tarp Kijevo su Donecko buksuoja, teigiama straipsnyje, nes „Ukrainos valdžia nenori pripažinti separatistų lygiaverčiais partneriais derybose ir tuo pačiu pakelti jų statusą. O prorusiški (arba tiesiog, atvykę iš Rusijos) karo vadai, savo ruožtu, nepageidauja po rinkimų dalintis valdžia su ukrainiečių partijomis, o tai atrodo gana realus variantas“.
„Minsko susitarimas neįgyvendinamas pats iš savęs“, – mano Vokietijos išorės politikos bendrijos Rusijos ekspertas Stefanas Meisteris. Todėl, pasak jo, kalbėti apie tai, kad „Minskas-2“ nutrūko, yra neteisinga: „Jis niekada ir neveikė“.
