Ekonominės sankcijos, vizų klausimas, „meškiukų“ skandalas ir kilometrinės vilkikų eilės prie pasienio postų ne juokais erzina paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamą Aliaksandrą Lukašenką. Rytų kaimyninės šalies vadovas sakosi bendraująs su lietuviais, gerbia mūsų valstybę, o štai Lietuvos valdžia nuolat skelbia jam ir baltarusių tautai įvairias sankcijas ir į draugystes nesileidžia. 58-erių A.Lukašenka grasina, kad baltarusiški kroviniai bus gabenami ne per Lietuvos, o per Rusijos uostus. Ar toks grasinimas realus?
Baltarusiški kroviniai Lietuvą gali aplenkti
Galutinis sprendimas dėl krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto į Rusijos uostus dar nepriimtas, tačiau, kaip tvirtino A.Lukašenka, „tam tikra diversifikacija turės būti“. „Mums reikia, kad perkrovimas nebūtų nuostolingas, juk maršrutas į Baltijską, į Piterio uostus 1,4 karto ilgesnis nei pas jus, todėl mes dar nepriėmėme sprendimo. Reikia tartis dėl tarifų. Kodėl Rusijai tai įdomu? Todėl, kad jų uostai nenaudojami visu pajėgumu, jiems reikia platesnės infrastruktūros, kad būtų galima perkrauti bent 20 mln. tonų krovinių. Tai didžiulė apimtis. Mes dar nagrinėjame šiuos klausimus ekspertų lygiu. Su Rusijos prezidentu įpareigojome tai daryti, ir per susitikimą Sąjunginės valstybės Aukščiausiojoje valstybės taryboje mes svarstysime šį klausimą. Tai gali būti sausį ar vasarį“, – Eltos paklaustas apie numatomus krovinių tranzito pokyčius sakė Baltarusijos vadovas.
Baltarusijos kroviniai bent jau kol kas sėkmingai kraunami per Klaipėdos uostą. A.Lukašenkos teigimu, jis neplanuoja visų 60 mln. tonų krovinių permesti į Sankt Peterburgą. „Jie tiek neapžios, nesuvirškins“, – Eltai aiškino A.Lukašenka. Minskas svarsto šį klausimą su Rusija ir, beje, su Ukraina. Diktatoriaus teigimu, Baltarusija per Ukrainos uostus perkrauna tik apie milijoną tonų krovinių, o tai, ko gero, 10–15 kartų mažiau negu per Klaipėdos uostą.
„Meškiukų“ pokštas galėjo baigtis liūdnai
Paklaustas, kodėl Baltarusija nesprendžia klausimo dėl pasienio zonos bevizio režimo su Lietuva, A.Lukašenka priminė Lietuvai „meškiukų“ skandalą ir priekaištavo dėl „ekonominių sankcijų“. „Tarkime, kad meškiukai – tai menkniekis, nors valstybinės sienos pažeidimas nėra menkniekis. Rusija ir Baltarusija laiko šią sieną dviejų blokų siena, ir tai nėra pokštai. Šie pokštai galėjo labai blogai baigtis“, – piktindamasis Eltai kalbėjo A.Lukašenka.
Rusijos piliečiams viza į Lietuvą kainuoja 30 dolerių (79 Lt), o baltarusiams – daugiau nei dvigubai daugiau – 65 dolerius (170 Lt). „Tai jūs taip norite su mumis bendradarbiauti? O ukrainiečiui viza apskritai nemokamai. Juk jūs selektyviai pradedate kovoti su Baltarusija. Kaip į tai turiu reaguoti aš, kaip prezidentas?“ – retoriškai klausė Baltarusijos prezidentas.
Pasirodo Rytų kaimyninės šalies diktatorius, kiek pasikarščiavęs, sutirštino spalvas ir paprasčiausiai melavo. Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo, ukrainiečiams lietuviška viza kainuoja 35 eurus (120 Lt.).
„Mes suteikiame jūsų (Lietuvos) žmonėms galimybę dirbti ir formuojame nemažą jūsų (Lietuvos) biudžeto dalį krovinių perkrovimo sąskaita. Dėl to plėtojami uostai, o jūs imatės prieš mus ekonominių sankcijų!“ – piktinosi A.Lukašenka.
Grasinimais nori mažesnių tarifų?
Politologo Mindaugo Kluonio teigimu, Baltarusijos prezidento pareiškimus apie galimą krovinių tranzito perkėlimą iš Baltijos šalių uostų į Leningrado sritį reikėtų vertinti kaip labiau propagandinį ėjimą nei realią grėsmę. „Nors apie krovinių tranzito perorientavimą kaip atsaką į ES sankcijas Baltarusijai kalbama nuo sankcijų įvedimo pradžios, iki šiol niekas nepadaryta. Grasinimų neįvykdymą lemia trys svarbiausi logistiniai sumetimai. Pirma, Baltijos šalių, ypač Klaipėdos, uostas yra arčiau Baltarusijos, todėl krovinių gabenimo išlaidos mažesnės. Antra, Baltijos šalių uostai turi Baltarusijos krovinių srautams pritaikytą infrastruktūrą ir yra sudarę sutartis su Baltarusijos įmonėmis. Trečia, Klaipėdos uostas, priešingai nei Leningrado srities uostai, neužšąla žiemą“, – Klaipėdos uosto privalumus vardijo politologas.
M.Kluonio pastebėjimu, krovinių tranzitas sudaro Baltarusijai sąlygas vykdyti lobizmą Lietuvoje ir Latvijoje, kad būtų panaikintos ES sankcijos bei išlaikyti ryšiai su šių šalių verslo struktūromis ir politikais. Negana to, pasak politologo, gabenant krovinius per Leningrado srities uostus, sumažėtų Baltarusijos galimybės nesilaikyti sutarčių su Rusija sąlygų dėl jos naftos produktų eksporto į ES (juos Minskas dabar parduoda kaip „skiediklius ir tirpiklius“). „Paprasčiausiai Rusijos valdžia turėtų daugiau galimybių gauti informacijos apie tai, ką Baltarusija eksportuoja“, – sakė politologas.
„Apribojus vadinamųjų skiediklių ir tirpiklių eksporto galimybes, sumažėtų Baltarusijos užsienio valiutos įplaukos, todėl krovinių tranzito perkėlimu labiausiai nesuinteresuota pati Baltarusija, kurios glaudžiai su valdžia susijęs verslas dėl to patirtų nuostolių, – įžvalgomis dalijosi M.Kluonis. – Atsižvelgiant į aplinkybes, ko gero, galima teigti, kad teisūs Lietuvos susisiekimo ekspertai, teigiantys, kad A.Lukašenka tokiais grasinimais tiesiog bando išsikovoti mažesnius krovinių pervežimo tarifus, o ne planuoja realų tranzito perorientavimą.“
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
