Pirmadienį atsistatydinusio aplinkos ministro Arūno Kundroto pasitraukimo siekusios opozicinės Seimo frakcijos šį veiksmą vertina skirtingai. Vieniems tai reiškia išsakytos kritikos pripažinimą, kitiems – suplanuotą viešųjų ryšių akciją.
Darbo partijos atstovai teigia, kad ministro atsistatydinimas yra socialdemokratų ir konservatorių susitarimo dalis: ministrui leista pasitraukti nenukenčiant socialdemokratų įvaizdžiui.
Viena iš Darbo Partijos Seime lyderių Loreta Graužinienė portalui „Balsas.lt“ teigė, jog šis ministro veiksmas tėra iš anksto socialdemokratų ir konservatorių suplanuota akcija.
“Manau, tai yra tiesiog iš anksto suderintas veiksmas, kuriuo tęsiamas projektas “2K”. Jau seniau Seime sklido kalbos kad socialdemokratai ir konservatoriai tiesiog buvo sutarę neatstatydinti ministro interpeliacijos metu, kad jis galėtų “gražiau” pasitraukti” pats”, - teigė Loreta Graužinienė..
Pats veiksmas, pasak jos, tik patvirtina, jog toks susitarimas buvo. “Žinant apie G. Kirkilo gebėjimus viešųjų ryšių srityje tenka tik apgailestauti, jog tiek, kiek savo įvaizdžiui, jis nedirba Lietuvai”, - teigia parlamentarė.
Pasak jos, būtent viešiesiems ryšiams skirta ir atsistatydinimo data, nes pareiškimas premjerui įteiktas pirmą dieną grįžus po atostogų. Anot Seimo narės, esant tokiems balsavimo rezultatams, ministras galėjęs ir anksčiau susiprasti.
Darbo partijos lyderė taip pat pabrėžė, jog taip ministras tiesiog išvengė atsakomybės už tai, už ką buvo kritikuojamas.
“Savo atsistatydinimo pareiškime ir interviu ministras taip ir neprisiėmė atsakomybės už tuos dalykus, dėl kurių buvo kritikuojamas. Tai, manau, taip pat yra susitarimo tarp socialdemokratų ir konservatorių dalis. Tiesiog buvo sutarta, kad ministrui bus leista pasitraukti gražiai ir niekieno įvaizdis nenukentės”, sakė L. Graužinienė.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma tokias kalbas vadina pigiu politikavimu ir rinkėjams kvailinti skirta propaganda.
“Tenka tik apgailestauti, kad ir šiomis aplinkybėmis viena iš Darbo partijos lyderių linkusi pigiai politikuoti. Juk mes buvome interpeliacijos iniciatoriai. Mes kėlėme tą klausimą. Mūsų sirgusi ir negalėjusi dalyvauti parlamentarė tuo metu (kai balsuota dėl interpeliacijos) buvo gydymo įstaigoje, o štai kitų frakcijų nariai, kaip puikiai žino ponia L. Graužinienė, kaip tik nedalyvavo neaišku kodėl. Jei grįžtume prie šio klausimo, tai atsakomybė dėl interpeliacijos žlugimo turėtų tekti mažesniosioms opozicinėms frakcijoms. Dalis žmonių ten nebalsavo be jokių svarbių priežasčių”, portalui „Balsas.lt“ sakė J. Razma.
Tai, pasak, konservatoriaus, tesąs noras eilinį kartą pakvailinti rinkėjus ir parodyti jiems, esą tarp konservatorių ir socdemų nėra jokio skirtumo.
“Kiek galima laikyti kvailiais ir Lietuvos žmones? Juk visi mato, kad po to, kai nutraukėme susitarimą su LSDP, niekas mūsų su socdemais neriša”, - teigė J. Razma.
Pasak konservatoriaus, pats ministro atsistatydinimas reiškia tam tikrą atsakomybės, dėl interpeliacijoje pareikštos kritikos, prisiėmimą.
“Slaptam balsavime sulaukus 70 Seimo narių nepasitikėjimo sprendimą buvo galima priimti ir greičiau”, - pripažino J. Razma.
Pasak jo, šis žingsnis reiškia, jog ministras pripažįsta, kad nesusitvarkė su problemomis, kurios buvo įvardintos – visų pirma Europos Sąjungos lėšų panaudojimo srityje.
44 metų A. Kundrotas ministro pareigas ėjo trijose vyriausybėse. Aplinkos ministerijai jis vadovavo nuo 2001-ųjų vasaros.
Ministras išsilaikė net dviejų interpeliacijų metu. 2007-ųjų vasarą jį mėginta atstatydinti (Darbo Partijos iniciatyva), nes jis, kartu su kitais dar ankstesnės vyriausybės ministrais, pritarė įmonės “Alita” privatizavimui, kuris vėliau buvo Konstitucinio teismo pripažintas prieštaraujančiu šalies pagrindiniam įstatymui.
Praėjusių metų pabaigoje jau konservatorių inicijuota interpeliacija, kur daugiausia pretenzijų reikšta dėl neefektyvaus Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, žlugo pritrūkus vos vieno balso.
A. Kundrotas – jau trečias atsistatydinęs šios, keturioliktosios, Vyriausybės narys. Pavasarį iš posto pasitraukė finansų ministras socdemas Zigmantas Balčytis, rudenį – vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimondas Šukys.
