Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė viliasi, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą gynybos finansavimui pavyks skirti ne tik 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau bus galimybė šią dalį ir dar padidinti papildomai skolinantis, jei šalies ekonomika augs.
„Jei ekonominiai rodikliai leis, kad turėtume galimybę skolintis papildomai krašto apsaugai, jei yra konkretūs poreikiai konkrečiais metais“, – teigė G. Skaistė.
Nuomonės dėl mokesčio skiriasi
Pasak ministrės, šiemet krašto apsaugai Lietuva skirs 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, dėl ko šalis tapo ketvirta tarp NATO valstybių pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai. Visgi ministrė piktinasi, kad Seime stringa Vyriausybės pasiūlytas būdas į biudžetą surinkti papildomai 100 mln. eurų per metus – draudimo sutarčių 10 proc. dydžio mokestis.
„Partijos programose įsirašo 3–4 proc., tačiau nesiūlo konkrečių būdu, kad tie dalykai būtų pasiekti“, – sakė finansų ministrė.
Krašto apsaugos ministras tvirtina, kad 100 mln. eurų krašto apsaugai yra nemenka suma.
„Tikrai labai svarbi suma. Padidintų mūsų galimybes plėtoti labai svarbius projektus, pvz., pėstininkų kovos mašinas, oro gynybos sistemas, kovą su dronais, jos sistemos diegimą“, – akcentavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau Seimo pirmininkė ir toliau tvirtina nepritarianti draudimo sutarčių apmokestinimui ir nemato galimybių šiame Seime įvesti šį mokestį.
„Galime šitą aptarti koalicijoje, o ne viešai aptarinėti. Mūsų nuomonę dėl draudimo sutarčių apmokestinimo kolegos konservatoriai tikrai žino. Nustebino, kad vis tiek su tuo pasiūlymu išėjo žinodami, jog balsų koalicijoje nėra“, – situaciją komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė akcentuoja diasporos svarbą gynyboje
Į šiuos Seimo vadovės žodžius finansų ministrė Skaistė atkerta, kad jei pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių nebūtų Seime priimtas, jį atmetę politikai turėtų prisiimti atsakomybę ir pateikti siūlymus, kaip padidinti išlaidas gynybai.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. BVP, kas kitąmet sudarytų beveik 2 mlrd. eurų. Na, o prezidentūra konstatuoja, kad gynybai turi ruoštis ne tik kariuomenė, bet ir visa visuomenė. Svarbus vaidmuo karo metu tektų ir išeivijai – grįžti ginti šalį arba užsienyje padėti pabėgėliams, neigti agresoriaus dezinformaciją, rinkti finansinę ir materialinę paramą Lietuvai.
„Krizės ar karo atveju Lietuvos bendruomenė užsienyje galėtų padėti Lietuvos pabėgėliams“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.
„Tarkime, Stokholme, Norvegijoje yra lietuvių centriukas, kuris mąsto apie tai. Ne tik gyvena, bet ir galvoja apie Lietuvą, kaip jai padėti. Kartas nuo karto bent pokalbiai apie tai, jei būtų toks scenarijus“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Žmonės ir dabar galvoja, kur tie pabėgimo taškai, per kur iškeliauti iš valstybės karo atveju. Tai, ko gero, žemyn sausuma į Centrinę ir Pietinę Europą, Jungtinę Karalystę. Jos turėtų didžiausią krūvį pabėgėlių priėmime“, – kalbėjo konservatorių Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
„Visa diaspora globalia prasme dirba tose kryptyse – gyventojų priėmime, paramos organizavime, humanitarinėje pagalboje, kitose užduotyse. Šitose kryptyse organizacija toliau ir dirbs“, – pabrėžė Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
„Pagrindinės veiksmų kryptys yra užsienio šalies visuomenės parama, politinė parama, informacinis laukas, advokatavimas, žiniasklaidos, kitų šalių diasporų įtraukimai. Globa, slauga, rūpyba, evakuacija, sužeistų evakuacija, materialinių resursų vadyba“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Irma Petraitytė-Lukšienė.
Tad politikai ragina visus užsienyje uždarbiaujančius ar gyvenančius lietuvius palaikyti ryšius vieniems su kitais ir su bendruomenių vadovais, kad prireikus galėtų greičiau prisidėti prie Lietuvos gynybos.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Suprantu kad ant svetimo sprando isitaise nieko keisti nenori ,turtus prarasti bijo ,kad neateitu Rusai ,bet tai nepadės ,rusams net nespejus dar ižengti ,su valdziagyviais ,vergvaldziais susitvarkys patys gyventojai