Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Seime vykstančioje konferencijoje „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“ pabrėžė, jog, padedant jaunam žmogui pasiekti darbdavį, būtinas visų visuomenės grandžių – švietimo sistemos, darbo biržų, darbdavių bei įvairių nevyriausybinių organizacijų – įsitraukimas.
Lietuva nedelsdama viena pirmųjų Europoje pradėjo įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siekiama visiems jaunuoliams iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo suteikti galimybę gauti gerą pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti praktiką arba stažuotę, ypatingą dėmesį skiriant niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių įtraukimui į darbo rinką.
Pasak A. Pabedinskienės, per 2014 m. pirmąjį pusmetį registruotas jaunimo iki 25 m. amžiaus nedarbas Lietuvoje nuosekliai mažėjo. 2014 m. rugsėjo 1 dieną buvo 16 tūkst. 300 registruotų jaunų bedarbių – 7 tūkst. 700 mažiau nei 2013 m. rugsėjį. „Tai rodo, kad einame teisinga kryptimi ir kad mūsų vykdomos jaunimo nedarbo mažinimo priemonės yra veiksmingos“, - sako ministrė A. Pabedinskienė.
„Eurostat“ duomenimis Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo 2010 metų tolygiai mažėjo ir 2013 m. pasiekė 21,9 proc. – 1,6 procentinio punkto mažiau ES vidurkio.
Ministrė akcentavo, kad planuojama, jog iki 2020 metų kiekvienoje savivaldybėje atsirastų jaunimo informavimo ir konsultavimo centrai, bus plėtojamos atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių teikiamos paslaugos, siekiama užtikrinti sklandų jaunų žmonių perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar studijų į darbo rinką ar švietimo sistemą.
Šių metų I pusmetį atvirų jaunimo centrų ir erdvių veiklose dalyvavo beveik 3,3 tūkst. jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų, iš kurių beveik 300 – niekur nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys. Po taikytų priemonių per 30 pastarųjų sugrįžo į švietimo sistemą, per 60 užsiregistravo teritorinėse darbo biržose, 70 pradėjo dirbti.
Rugpjūtį į iniciatyvos įgyvendinimą įtraukti ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai, kurie rinks ir teiks informaciją apie neaktyvius jaunuolius, kad juos galima būtų įtraukti į veiklas. Prie dešimties teritorinių darbo biržų veikia Jaunimo metodinės tarybos, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 100 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Prie 60 teritorinių darbo biržų klientų aptarnavimo skyrių sudarytos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo komisijos, kurių veikloje dalyvauja apie 240 darbdavių, valstybinių, švietimo įstaigų atstovų.
Kuriama Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos sistema leis stebėti ir vertinti jaunimui suteiktų paslaugų ir organizuotų priemonių efektyvumą bei rezultatus, paskaičiuoti rodiklius bei įvertinti grįžtamąjį ryšį, kad būtų galima sukurti daugiau įrodymais pagrįstų politinių ir intervencijos priemonių, užtikrinant veiksmingą lėšų panaudojimą.
Konferencijoje „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“ dalyvaujantys darbdavių, darbuotojų, jaunimo organizacijų, užimtumo tarnybų atstovai, politikai aptaria pirmojo Lietuvoje Europos Komisijos finansuojamo pilotinio Jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Partnerystės sukūrimas jaunimo garantijų schemos įkūrimui Vilniaus apskrityje“ eigą, pasiekimus, diskutuoja apie Jaunimo garantijų iniciatyvos Lietuvoje įgyvendinimo naudą jaunimui ir darbdaviams.
