Šiandien vykstančio Pažangos forumo baigiamojo renginio „Lietuvos ir šiaurės šalių suartėjimo perspektyva: gerovės valstybės link“ metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Valstybės pažangos tarybos narė Algimanta Pabedinskienė ypatingą dėmesį skyrė socialinės gerovės kūrimo komponentams – užimtumui ir socialinei apsaugai. Renginio dalyviams ji pristatė Lietuvos darbo politikos ir šeimos politikos situaciją bei perspektyvas.
„Kuriant socialinę gerovę Lietuvoje, svarbu skatinti socialinę sanglaudą ir socialinę darną, užtikrinant, kad nebūtų nusigręžiama nė nuo vieno žmogaus. Būtina siekti pažangos darbo rinkoje, taip pat užtikrinti, kad gyventojai galėtų tinkamai realizuoti savo potencialą ir išnaudoti visuomenės teikiamas galimybes. Svarbu visiems gyventojams sudaryti sąlygas naudotis ištekliais ir paslaugomis, kad lygios galimybės ir socialinis dialogas taptų prasminga tikrove“, - sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Kalbant apie darbo politiką, esminis iššūkis šioje srityje yra siekti kokybiško užimtumo. Anot ministrės, Lietuvoje ekonomika atsigauna, tačiau sąlygos vystyti ir kurti verslą nėra patrauklios, darbo vietų kuriama nepakankamai, laisvi darbo ištekliai nėra įtraukiami į darbo rinką. Kokybiškų darbo vietų skaičiaus didėjimas leistų ne tik sukurti didesnę pridėtinę vertę šalies ūkyje, padidinti darbo našumą, bet ir prisidėtų prie gyventojų užimtumo, užtikrinančio dirbantiems didesnes pajamas, gerėtų gyvenimo kokybė.
Šalyje vis dar yra gana aukštas jaunimo nedarbo lygis, o priežastys kiekvienu atskiru atveju yra skirtingos – išsilavinimo, profesinio pasirengimo stoka, darbo patirties trūkumas, įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos poreikiams, atkaklumo ar darbo paieškos įgūdžių trūkumas, nepakankama pagalba žengiant pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.
Nuo šių metų pradedama įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyva. Jos tikslas –užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti praktiką arba stažuotę.
Skatinant užimtumą ir mažinant nedarbą, nuo šių metų apimamos įvairios sritys – verslo sąlygų gerinimas, profesinis orientavimas, pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką ir daugelis kitų.
„Įvertinę gerąją praktiką vykdant tam tikras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jas vykdysime ir toliau, integruosime asmenis į darbo rinką, pasitelkdami profesinį mokymą, įskaitant pameistrystę, skatinsime darbuotojus įgyti darbo įgūdžius praktikų metu, panaudosime vyresnių žmonių įgytą patirtį integruodami jaunimą į darbo rinką“, - sakė A. Pabedinskienė.
Kalbėdama apie šeimos politiką, ministrė atkreipė dėmesį, jog ši apima daugelį svarbių, tarpusavyje susijusių veiksnių – tai ir šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, lanksčių užimtumo formų plėtra, lyčių lygybės aspektai. Šiame kontekste taip pat yra svarbūs visuomenės sveikatos stiprinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, pajamų užtikrinimo, vaiko teisių apsaugos ir kiti aspektai.
Siekiant užtikrinti lyčių lygybę moterims ir vyrams, grįžtantiems į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, buvo organizuoti motyvacijos skatinimo mokymai, rengti seminarai darbdaviams apie šeimai palankios darbovietės kūrimą, įgyvendinamos priemonės pozityviai tėvystei skatinti. Sėkmingai šeimos politikai yra svarbios vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos, padedančios sėkmingiau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas apima ne tik vaikus, bet ir vyresnio amžiaus žmones bei neįgaliuosius, kuriems dėl jų sveikatos būklės reikia globos ir slaugos. Siekiant kokybiškos integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) namuose senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims bei konsultacinės pagalbos šeimos nariams kūrimosi ir plėtros proveržio, 2013 m. pradėta vykdyti Integralios pagalbos plėtros programa, įgyvendinant bandomuosius projektus 21 savivaldybėje.
Kalbant apie šeimos politikos perspektyvas, numatoma siekti vaiko ir šeimos gerovės, stiprinti ir saugoti visuomenės sveikatą, taip pat stiprinti skurdo ir socialinės atskirties prevenciją.
Darbo ir šeimos politikos priemonėmis siekiama bendro esminio tikslo – Lietuvos žmonių gerovės ir sėkmės.
