Pasak ministro, „nėra priežasties“ atsisakyti savanoriškos tarnybos, nes vis dar „pakankamas“ skaičius lenkų stoja į kariuomenę.
Lenkija yra pagrindinė ginklų tiekėja Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Dėl šio karo Varšuva didina savo pačios ginklų ir technikos atsargas, regione tvyrant būgštavimams, kad Maskva Ukrainoje nesustos.
Planuojama, kad artimiausiais metais Lenkijos kariuomenė padidės iki 300 tūkst. karių. Gynybos ministras sakė, kad šiuo metu Lenkijos kariuomenėje yra maždaug 198 tūkst. kareivių. Be maždaug 140 tūkst. profesionalios kariuomenės narių, savanorišką bazinę karo tarnybą atlieka daugiau nei 20 tūkst. jaunų vyrų ir moterų. Dar 35 tūkst. lenkų yra savanoriškų sukarintų Teritorinės gynybos pajėgų nariai.
2009 m. Lenkija panaikino privalomąją karo tarnybą. Sulaukę pilnametystės vyrai vis dar turi atvykti į komisariatą ir užsiregistruoti, kad karo atveju galėtų būtų pašaukti.
W. Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį parlamentarams taip pat pranešė, kad nuo 2023 m. gruodžio 13 d. šalis sudarė 40 ginklų pirkimo sandorių iš viso už maždaug 50 mlrd. zlotų (11,73 mlrd. eurų). Pasak jo, 23 iš jų yra ilgalaikiai sandoriai su Lenkijos gamintojais.
Jis pridūrė, kad iki metų pabaigos Lenkija planuoja pasirašyti dar apie 150 sutarčių su šalies ir užsienio ginklų gamintojais. Jis sakė, kad vyriausybės tikslas – pusę Lenkijos karinės technikos įsigyti vietoje. Šiuo metu iš vietos gamintojų nuperkama 40 proc. karinės įrangos.
