„Dar yra tam tikrų abejonių iš Baltarusijos pusės. Mes tikrai neturime kažko papildomai padaryti, bet Baltarusija dar paprašė papildomų konsultacijų, galėsime jas dar kartą atlikti“, - BNS telefonu iš Baltarusijos sakė L.Linkevičius.
„Mes turime kantrybės, bet praėjo jau daug metų ir nejudame šia linkme. Dar kartą išsakėme, kad norime, jog būtų lengviau Baltarusijos piliečiams keliauti, ir darysime, kas nuo mūsų priklauso. Bet tai priklauso ir nuo jų pusės motyvacijos bei pasiruošimo“, - pridūrė ministras.
Susitarimas dėl paprastesnės sienos kirtimo tvarkos pasirašytas dar 2010 metų spalį prezidentei Daliai Grybauskaitei lankantis Minske. Sutartis yra ratifikuota, tačiau tam, kad įsigaliotų, trūksta Baltarusijos notos apie pasirengimą taikyti naują tvarką.
Pagal sutartį, specialius leidimus gavę gyventojai, kurie gyvena pasienio teritorijoje ne trumpiau kaip vienus metus, galėtų kirsti sieną be vizų ir būti 50 kilometrų pločio Baltarusijos pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Leidimai nesuteiks teisės dirbti kaimyninėje valstybėje.
Susitarimui pradėjus veikti į leidimus lengviau kirsti sieną teoriškai pretenduoti galėtų apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 600 tūkst. baltarusių. Į sutartas teritorijas Lietuvos pusėje patenka Vilnius, Ignalina Varėna, Druskininkai, Baltarusijos - Gardinas, Lyda, Ašmena.
Pasak L.Linkevičiaus, baltarusiai vis aktyviau keliauja į Lietuvą, tad sutarta, kad Lietuva atsiųs daugiau konsulinių darbuotojų vizoms išduoti. Ministro teigimu, taip pat aptarti planai Baltarusijos regionuose įsteigti Lietuvos vizų centrus.
Anot L.Linkevičiaus, per susitikimus su Baltarusijos premjeru ir užsienio reikalų ministru jis iškėlė politinių kalinių klausimą, dėl kurio Europos Sąjunga (ES) taiko sankcijas prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui, aptarė Klaipėdos uosto panaudojimą Baltarusijos kroviniams.
Pasak Lietuvos ministro, nepaisant esančių skirtumų, Lietuva vertina ir teigiamus Baltarusijos žingsnius, tarp jų - žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio paleidimą iš kalėjimo, sprendimą nepripažinti Gruzijos ir Ukrainos teritorijų okupacijos. L.Linkevičiaus nuomone, tolesni ES ir Baltarusijos santykiai gali daug priklausyti ir nuo kitąmet vyksiančių prezidento rinkimų.
„Nors kai kuriais klausimais mūsų pozicijos ir vertinimai skiriasi, nuolat keliame politinių kalinių klausimą, bet stengiamės įžiūrėti ir pozityvius pokyčius. A.Beliacko paleidimas yra žingsnis tinkama linkme. Baltarusija nepripažino Pietų Osetijos, Abchazijos ir Krymo aneksijos. Yra priežasčių, kodėl turėtume palaikyti dialogą, tuo labiau, kad tai yra mūsų kaimynai“, - sakė L.Linkevičius.
Jo teigimu, Baltarusijos atstovai sakė teigiamai vertinantys ES Rytų partnerystės programą.
Ministras Baltarusijoje taip pat susitiko su pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovais.
Du dešimtmečius Baltarusiją valdančiam prezidentui A.Lukašenkai ir kitiems aukštiems režimo pareigūnams Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įvedusios kelionių apribojimus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir susidorojimo su opozicija.
