Nepaisant to ir Kijevo bei Vakarų šalių susirūpinimo dėl galimų provokacijų, maždaug 280 sunkvežimių kolona, kuri, pasak Rusijos, gabena humanitarinę pagalbą konflikto zonoje Rytų Ukrainoje esantiems žmonėms, trečiadienį lėtai judėjo abiejų šalių sienos link.
(papildyta 17:45 val.)
Prisidengusi „pagalba", Rusija gali bandyti įsiveržti į Ukrainą
Ukrainos prezidento administracija neatmeta, kad prisidengusi humanitarinės pagalbos kroviniu Rusija gali bandyti įsiveržti į šalies teritoriją.
Tai spaudos konferencijoje sakė prezidento Petro Porošenkos atstovas spaudai Sviatoslavas Cegolko. Jis taip pat sakė, kad galimi trys scenarijai, kaip toliau klostysi įvykiai. Vienas iš jų – tiesioginis įsiveržimas į Ukrainos teritoriją „prisidengus gabenamu humanitarinės pagalbos kroviniu“.
Jis pažymėjo, kad nė viena civilizuota šalis neatsisako humanitarinės pagalbos, o Luhanskas jau 11 dienų dėl teroristų veiksmų neturi elektros, vandens, vaistų. „Visą laiką Ukraina ieško galimybių suteikti pagalbą šiam miestui“, sakė jis, pridūręs, kad Luhanską kontroliuojantys teroristai neleidžia nusiųsti pagalbos.
Priminęs, kad Raudonojo kryžiaus organizacija yra sutikusi tarpininkauti pristatant krovinį, o Ukraina sutiko su sąlyga, kad per šalies teritoriją ji bus gabenama Raudonojo kryžiaus išnuomotais automobiliais ir lydima šios organizacijos atstovų, tačiau Rusija atmetė šį pasiūlymą.
Pasak S. Cegolko, antrasis galimas scenarijus – provokacijos Charkovo srityje, kur taip pat yra didelė Rusijos agresijos tikimybė. Ir trečiasis scenarijus – pagalba Luhaskui gabenama per pasienio punktą, esantį arčiausiai šio miesto. „muitininkai, pasieniečiai ir ESBO atstovai nuskanuos krovinį Rusijos ir Ukrainos pasienyje. (...) Kai misija pasieks Luhanską, taikiems gyventojams ją dalins Raudonasis kryžius“, sakė jis.
Ukrainos prezidento atstovas taip pat sakė, kad sprendimas priimti Rusijos humanitarinę pagalbą buvo priimtas pasitarime, vykusiame naktį iš antradienio į trečiadienį. Jame dalyvavo prezidentas P. Porošenko, ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Aleksandras Turčynovas.
Tuo metu ATO pajėgos tęsia puolimą Donecko prieigose. Spaudos sentras praneša, kad apsupties žiedas dar labiau susispaudė, o Ukrainos kariai atkirto kelius, kuriais dar visai neseniai naudojosi teroristai.Tačiau pastarieji traukdamiesi sugriovė apie 300 namų, praneša Ukrainos nacionalinio saqugumo ir gynybos tarybos atstovai. „Be padtogės liko apie 480 šeimų, apie 1000 žmonių", praneša ATO.
(papildyta 18:03)
NATO: nekontroliuojama pagalba – priedanga pasikėsinti į šalies suverenitetą
Humanitarinė pagalba, kurios nekontroliuoja Raudonasis kyžius ir kuriai nepritaria Ukrainos valdžia būtų laikoma „priedanga pasikėsinimu į Ukrainos suverenitetą", pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove'as.
„Bet kokia humanitarinė misija, skirta Ukrainai, turi būti patvirtinta Kijevo ir kontroliuojama tarptautinės organizacijos, kuria pasitikima, tokia, kaip raudonasis kryžius. Visa kita bus laikoma priedanga pasikėsinti į Ukrainos suverenitetą ", sakė jis.
- - - - - -
Raudonasis Kryžius kelia sąlygas
Raudonasis Kryžius teigia perimsiantis rūpinimąsi kroviniu, kurį gabena Rusijos automobilių vilkstinė, tik po to, kai „humanitarinis konvojus“ Donbasui bus patikrintas. Tai viena iš sąlygų, kurias iškėlė ši organizacija, kaip unian.net korespondentui sakė Raudonojo Kryžiaus Lenkijos skyriaus vadovas Jerzy Zaborowskis (Ježis Zaborovskis).
„Kol kas šis konvojus yra tik Rusijos iniciatyva. Jei įvykdys, ko prašomi, gali būti, kad krovinį į savo globą perims Raudonasis Kryžius“, – sakė jis.
Pirmiausia ketinama patikrinti, ką būtent Rusija gabena beveik 300 sunkvežimių. „Jeigu Raudonasis Kryžius imasi atsakomybės, jis turi žinoti, kas vežama“, – sakė šios organizacijos atstovas. Kitas reikalavimas – galimybė skirstyti pagalbą tiems, kam jos reikia, nepriklausomai nuo to, kurioje konfliktuojančių šalių pusėje jie yra.
Anot J. Zaborowskio, būtų buvę geriau, jei Maskva prieš išsiųsdama krovinį būtų pasidomėjusi Raudonajame Kryžiuje, ko konkrečiai trūksta Donbaso gyventojams. Tuomet nebūtų reikėję nerimauti, kad konvojus gali būti panaudotas ne humanitariniais tikslais.
Tačiau J. Zaborowskis neatsakė, ar Raudonojo Kryžiaus organizacija laiko Rusijos akciją provokacija, ir pabrėžė, kad Donbaso gyventojams iš tikrųjų reikia pagalbos. O įvairių šalių politikai reiškia susirūpinimą, kad Rusijos Federacija humanitarine pagalba gali pasinaudoti kaip priedanga įvesti savo kariuomenę į Donbasą.
Kolona per Charkovą nevažiuos
Nors buvo skelbiama, kad kamazai su Rusijos humanitarine pagalba pasuks Charkovo kryptimi, sieną su Ukraina krovinys greičiausiai kirs kitoje vietoje. Automobilių vilkstinė tikriausiai apvažiuos Charkovo sritį. Neatmetama, kad sieną ji pasieks kur nors prie Luhansko. Taip teigia unian.net, remdamasi šaltiniais Ukrainos teisėsaugos institucijose. Jų duomenimis, trečiadienį popiet pasienio punkte Charkovo srityje ties Pletionovka buvo ardomi specialiai kroviniui priimti parengti sandėliai. Pasieniečiai ir teisėsaugininkai, kurie buvo apsupę teritoriją ties pasienio punktu, taip pat skirstosi.
„Gali būti, kad automobilių kolona bus nukreipta per vieną iš pasienio kontrolės postų Luhansko srityje“, – rašo unian.net. Tačiau tai tik prielaidos.
A. Avakovas: joks Putino konvojus per Charkovą nevažiuos
Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas socialiniuose tinkluose gana griežtu tonu pareiškė, kad „joks Putino „humanitarinis konvojus“ nevažiuos per Charkovo srities teritoriją. Ciniško agresoriaus provokacijų savo teritorijoje neleisime“.
A. Avakovas pabrėžė, kad tai – oficiali informacija. O nuo savęs pridūrė: „Tegul Putinas šias 30 tonų druskos, kurias veža kaip „humanitarinę pagalbą“, užpila sau ant...“
A. Avakovas „humanitarinės pagalbos“ į Charkovą neįsileis („Facebook“ nuotr.)
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas taip pat pareiškė, kad jo šalis neįleis į savo teritoriją sunkvežimių iš Rusijos, nes šios šalies elgesys yra ciniškas. Vyriausybės posėdyje jis sakė, kad Vakarų šalys skyrė Ukrainai 6 mln. JAV dolerių ir kad tos lėšos bus naudojamos padėti žmonėms labiausiai konflikto paveiktose teritorijose.
(papildyta 17:02 val.)
Raudonasis kryžius vis dar nežino vilkstinės maršruto
Raudonasis kryžius atsisako rūpintis Rusijos „humanitarine pagalba“, jei ją atgabens į tas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas, kurias tebekontroliuoja teroristai. Tai spaudos konferencijoje pranešė Raudonojo kryžiaus organizacijos Ukrainos nacionalinio komiteto generalinė sekretorė Ala Chabarova.
„Niekas to nedarys, kadangi tai būtų visų humanitarinės pagalbos teikimo taisyklių pažeidimas“, pareiškė ji atsakydama į klausimą, ar raudonasis kryžius rūpinsis kroviniu, jei jis bus pristatytas į teroristų kontroliuojamą teritoriją.
Tarptautinio Raudonojo kryžiaus ryšių su visuomene koordinatorius Andre Loršas pridūrė, kad buvo numatyta, jog humanitarinė pagalba turi būti perduodama per tuos pasienio punktus, kuriuos kontroliuoja Ukraina. Anot jo, trečiadienio popietę organizacijos atstovai vis dar nežinojo, kokiu maršrutu vyksta Rusijos sunkvežimių vilkstinė.