Alternatyvos – nerealios
Pasak Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko, Rusijos gyventojams kasdien žadama, kad netrukus bus pasirašytos sutartys su alternatyviais tiekėjais ir parduotuvėse vėl netrūks nei maisto produktų, nei pramonės gaminių. Kiek realūs tokie pažadai?
„Man sunku pasakyti, iš kur tie alternatyvūs tiekėjai gali atsirasti – taip greitai jie neatsiranda. Tikėtina, kad po kelių mėnesių Rusija patirs tų prekių, prie kurių buvo įpratę vartotojai, deficitą“, - sakė Seimo opozijos lyderis, konservatorius A. Kubilius. LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ diplomatas V. Ušackas teigė, kad sveikai mąstantys žmonės ir sąmoningesni verslininkai Rusijoje supranta, jog visiškai atsiriboti nuo Vakarų Rusijai yra neįmanoma misija.
Skaičiuojama, kad pernai iš Lietuvos į Rusiją iškeliavo prekių už beveik 17 mlrd. Lt, iš kurių kiek daugiau nei 14 mlrd. Lt teko reeksportui, o beveik 2,5 mlrd. Lt – lietuviškos kilmės prekėms, kurių didžiąją dalį sudarė žemės ūkio ir maisto produktai.
Kada ir kuo baigsis, neaišku
A. Kubiliaus teigimu, prognozuoti, kada ir kuo baigsis Rusijos draudimai, praktiškai neįmanoma. „Kada Rusija pradės racionaliai elgtis ir nebekels agresyvios grėsmės Ukrainai, tada būtų galima rasti sutarimą dėl tų sankcijų, kurias Vakarai taiko Rusijai, pabaigos. Jeigu iki to laiko Rusija nekeis savo elgesio, galima galvoti, kad tai tik pradžia dar didesnių problemų“, - sakė pašnekovas.
Statistika rodo, kad tik mažiau negu 4 proc. Lietuvos gamintojų produkcijos išvežama į Rusiją, o žemės ūkio ir maisto produkcijos – mažiau nei 1 proc., tačiau kai kuriems gamintojams šie draudimai gali skaudžiai atsiliepti.
„Tie Lietuvos gamintojai, kurie didžiausią dalį produkcijos tiekdavo Rusijos rinkai, susidurs su nemažomis problemomis, bet ilgalaikėje perspektyvoje, toks sukrėtimas, manau, bus naudingas – iki šiol Lietuvos verslas Rusijos rinką laikęs labai patrauklia dėl lengvai uždirbamo pelno, dabar ją vertins kaip rizikingą ir bus pasirengęs tokias rizikas racionaliai įveikti“, - teigė A. Kubilius.
Jo teigimu, dabar ne tik verslui ir Vyriausybei reikia žiūrėti ne tik kaip amortizuoti problemas esamuoju laiku, bet ir orientuotis į ilgalaikį šių problemų sprendimą – ieškoti naujų būdų, kaip padėti verslui bei ekonomikai, apsidrausti nuo tokių situacijų arba pereiti į kitas rinkas.
Pasak V. Ušacko, tam, kad Lietuvos gamintojai, žemės ūkio sektoriaus bei pramonės atstovai galėtų sėkmingai ieškoti alternatyvių rinkų savo produkcijai, ES turėtų skirti paramą.
