Beveik tris valandas trukęs konservatorių susitikimas su užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu jo pavaldiniams sukėlė nerimo, kad šis nespės išskristi į Miuncheną.
Vakar Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcija P.Vaitiekūną tiek laiko "auklėjo" dėl jo originalaus požiūrio ir kalbų apie Rusiją, ypač okupacinės žalos atlyginimą.
Užtat ministras sužinojo gerą naujieną - interpeliacijos, kuria jam grasinta, vis dėlto nebus. "Interpeliacija buvo atskirų Seimo narių emociniai pareiškimai", - po susitikimo sakė konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
P.Vaitiekūnui ir visai Vyriausybei vakar priekaištauta dėl neveiklumo derantis su Rusija dėl kompensacijų už okupacinę žalą. Pats ministras įsitikinęs, kad siekdama jos atlyginimo Lietuva negalėjo padaryti daugiau nei yra padariusi.
Būtina strategija
Pasak A.Kubiliaus, kalbant apie okupacijos žalą būtina skirti tris veiksmų būdus, kuriuos mūsų valstybė gali ir privalo įgyvendinti. Pirmiausia priimtas įstatymas, kuris numato derybas su Rusija. Antra, piliečiams turi būti užtikrinta galimybė savo pažeistas teises (trėmimai, lageriai ir t. t.) ginti Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose. Trečioji kryptis - Europos Sąjungoje telkti bendrą frontą, kad Europa taip pat suvoktų stalinizmo nusikaltimų mastą.
Paklaustas, kaip šiuo požiūriu vertina Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklą, A.Kubilius pabrėžė, kad ji galėtų būti aktyvesnė. Kartu jis pripažino, kad ministrui pareikštos pastabos dėl kai kurių "netikslių teisinių išsireiškimų".
Dviprasmiška padėtis
Susitikime su P.Vaitiekūnu dalyvavęs TS garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis prisipažino pasigendąs ministro iniciatyvos siekiant okupacijos žalos atlyginimo ir ragino Vyriausybę konkrečiais veiksmais siekti kompensacijos.
Pasak jo, net iš anksto žinant, kad Rusija nesės prie derybų stalo, Lietuvos derybininkai vis tiek turi rodyti iniciatyvą. "Gali ateiti, atsisėsti, pasidėti popierius ir tada sakyti, kad Rusijos kėdė tuščia", - sakė V.Landsbergis.
Pasak profesoriaus, tokia dviprasmiška padėtis gali būti traktuojama kaip nerimtas Lietuvos požiūris į žalos atlyginimą. "Tai yra žala, kurią daro Lietuvos Vyriausybė", - pabrėžė jis.
Europarlamentaras įsitikinęs, kad kol sprendžiant šiuos reikalus Lietuva pati nerodys iniciatyvos, patirs didžiulę žalą tarptautinės politikos srityje.
Padaryta pakankamai
"Tuos klausimus keliame per visus tarpvyriausybinės komisijos posėdžius ir kitus susitikimus. Galima tik apgailestauti, kad tokių susitikimų su Rusija mažai", - teisinosi P.Vaitiekūnas.
Pasak jo, su konservatoriais sutarta, kad bendradarbiavimą su Rusija gali pagyvinti nauji bendri projektai, susiję su prekyba, tranzitu, pastangos paversti Vilnių ES rytiniu intelektualiniu centru. Kovo ar balandžio mėnesį sutarta surengti politinių partijų atstovų susitikimą, per kurį būtų sukurta Lietuvos bendradarbiavimo su Rytų kaimynėmis strategija. "Turėjome puikią strategiją, kuri visiškai pasiteisino, kuriai pritarė visos partijos, dėl mūsų integracijos Vakarų kryptimi - į ES ir NATO. Atėjo laikas pagalvoti apie Rytų strategiją", - tikino ministras. Paklaustas, ar šįkart su konservatoriais surado bendrą kalbą, ministras atsakė skeptiškai: "Nelabai, nelabai. Kaltinimų buvo".
Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją Lietuva neteko maždaug milijono gyventojų, materialinė žala įvertinta 80 mlrd. litų. Lietuvos įstatymai įpareigoja Vyriausybę derėtis su Rusija dėl šios žalos atlyginimo, bet ši kategoriškai atsisako tai daryti.
Raimonda Ramelienė
