Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidžiaugė, kad per dvejus metus Lietuvoje priedangų tinklas sukurtas „nuo 0“.
„Jo nebuvo, mes jį sukūrėme nuo nulio. Tinklą sudaro 3,8 tūkst. priedangų, kuriose tilptų apie 1 mln., arba 36 proc. Lietuvos gyventojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Jos teigimu, vienas iš civilinės saugos tikslų yra pasiekti, kad rajonuose galimybę pasislėpti turėtų 40 proc. gyventojų, o didžiuosiuose miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 proc.
Dalyje miestų trūksta priedangų, 18 savivaldybių – raudonoje zonoje
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pridūrė, kad Lietuvos miestuose priedangų skaičius yra nevienodas. Jo teigimu, tai priklauso nuo įvairių veiksnių: infrastruktūros, turimo pastatų tinklo ir pan.
Vis dėlto atskirtis yra gana didelė – vienur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų, kitur apsaugą rastų 100 proc. savivaldybės gyventojų.
„Kai kuriuose miestuose priedangų skaičius yra pernelyg mažas“, – teigė V. Dmitrijevas.
V. Dmitrijevo teigimu, 17 šalies savivaldybių yra pasiekusios joms nustatytą reikalavimą, dar 24 savivaldybės viršijo nustatyto reikalavimo vidurkį.
„Padėtis tose savivaldybėse, bet darbas turi būti tęsiamas“, – teigė viceministras.
Anot V. Dmitrijevo, 18 savivaldybių yra „raudoname fone“, tai reiškia, kad šios savivaldybės nepasiekė nustatytų reikalavimų dėl priedangų. Vis dėlto viceministras neatskleidė, kurios tai savivaldybės.
Priedangų plėtrai programoje numatyta 48 mln. eurų
Teiks rekomendacijas daugiabučiams
Pasak V. Dmitrijevo, priedangų tinklas Lietuvoje plėsis dėl aplinkos ministro patvirtinto naujo statybų reglamento, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos.
„Pagal naujos statybos plėtrą priedangų skaičius didės ir priklausys nuo infrastruktūros gerinimo miestuose“, – teigė V. Dmitrijevas.
Nauji reikalavimai numato, kad priedangose būtų antras išėjimas, elektros, vandens tiekimas, nebūtų langų.
Anot V. Dmitrijevo, tokia baziniai reikalavimai priedangoms atnaujinamuose daugiabučiuose bus nustatyti ministerijos teikiamose rekomendacijose. Svarstoma remtis Suomijos pavyzdžiu, kuri priedangas skirsto į tris skirtingos apsaugos lygius.
„Vienas iš mūsų prioritetų, kad tie trys lygiai atsirastų. Mes juos inventorizuosime ir žymėsime“, – pasakojo viceministras.
A. Bilotaitės teigimu, ministerija yra parengusi rekomendacijas privačių namų savininkams, kaip jie galėtų įsirengti priedangą savo būste.
VRM duomenimis, 28 proc. gyventojų individualiuose namuose yra įsirengę rūsį, kuris yra pritaikytas apsaugai nuo oro pavojaus.
V. Dmitrijevo teigimu, taip pat šiuo metu atliekama Turto banko valdomų pastatų inventorizacija, kuriuose galima įrengti priedangas.
Gitanas Nausėda: priedangos savivaldybėse įrengiamos „vėžlio žingsniu“
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja jau nuveiktus darbus ir teigia jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.
„Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas. Palikti savivaldybes su jų galvos skausmu ir nuleisti viską joms ir tikėtis, kad procesas pajudės greitai, nėra labai sąžiningas būdas“, – kandidatų į prezidentus debatuose LRT radijuje pirmadienį aiškino G. Nausėda.
Prezidento vertinimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neužtikrino, kad visose savivaldybėse priedangų įrengimo procesas vyktų vienodu greičiu. Be to, valstybės vadovas tikina pasigendantis Vyriausybės bendradarbiavimo su savivaldybėmis.
„Savivaldybėms stinga pagalbos. (...) Civilinių priedangų problema yra aktuali problema ir toks vėžlio žingsnis, kokiu mes žengiame į priekį, jas įrengdami, yra tikrai nepriimtinas, nes mūsų žmonių saugumas tikrai yra didžiausias prioritetas. Gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kokioje gyvename, ir nesinorėtų, kad iškiltų pavojai ten, kur paskui galima būtų badyti pirštais ir sakyti, (...) nepasirūpinom“, – pridūrė G. Nausėda.
Ingrida Šimonytė teigia, kad turi įsitraukti ir savivaldybės
Atsakydama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu yra parengta Civilinės saugos koncepcija, kuri numato veiksmų planą toliau plečiant priedangų tinklą. Tiesa, anot jos, tam ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas.
„Sutinku, kad reikia pagalbos savivaldybėms. Bet (...) tai yra savivaldybių savarankiška funkcija – civilinė sauga, bet net į tai nežiūrint, savivaldybės geriausiai „ant žemės“ žino, kokia yra situacija, kokie yra pastatai, kur galima pritaikyti pastatus priedangoms, kur negalima pritaikyti, kur galima pritaikyti investicijas“, – debatuose teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, priedangų skaičius savivaldybėse priklauso nuo to, kaip atsakingai šios ėmėsi jas įrengti, taip pat nuo savivaldybių dydžio. O pati Vyriausybė, anot I. Šimonytės, bendradarbiauja su tomis savivaldybėmis, kurios aktyviai rūpinasi civiline sauga.
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti trečdalis Lietuvos gyventojų.
VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę
VRM taip pat pristatė ketinimus kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą.
Taip pat ministerija ketina remtis Suomijos pavyzdžiu ir nustatyti tris priedangų lygius, teiks rekomendacijas renovuojamiems daugiabučiams, kaip juose įrengti bazinius reikalavimus atitinkančias priedangas.
Tai numatyta pirmadienį ministerijos pristatytoje Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje, kurioje civilinės saugos plėtros kryptys, konkrečios priemonės ir finansavimo poreikiai numatyti iki 2030 metų.
„Viena iš tų priemonių – mobili programėlė, kuri turėtų atsirasti ir veikti tiek atnaujindama žinias gyventojų, tiek veikti pavojaus atveju, kad gyventojai būtų perspėti“, – sakė V. Dmitrijevas.
A. Bilotaitės teigimu, siekiama sukurti integruotą gyventojų perspėjimo sistemą, kuri sujungtų perspėjimo sirenas, trumpąsias žinutes gyventojams, perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, pranešimus visuomeniniame transliuotojuje, kuriamą mobiliąją programėlę.
„Ta sistema turi būti integruota, valdoma centralizuotai, kad būtų galima kaip galima operatyviau perspėti žmones“, – sakė ministrė.
Integruotai perspėjimo sistemai sukurti programoje numatyta 5,5 mln. eurų, iš jų – programėlės sukūrimui ir viešinimui – apie 500 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos lėšų.
Lietuvoje šiuo metu yra 944 perspėjimo sirenos, kurios gali perspėti apie 60 proc. šalies gyventojų. VRM tikslas, kad sirenos pasiektų 75 proc. šalies gyventojų.
Pasak A. Bilotaitės, iš Norvegijos finansuojamos programos yra nupirkta apie 200 sirenų, kurios baigiamos montuoti 17 savivaldybių.
Pasirašyta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
Minėtoje programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir konkrečios priemonės, finansavimo poreikiai iki 2030 m.
„Ši programa ne tik taps aiškiu kelrodžiu, kaip stiprinsime civilinę saugą – programoje taip pat numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas. Sukurti šio laikmečio iššūkius atitinkančią Civilinės saugos stiprinimo programą paskatino nesaugi kaimynystė ir iš to kylančios karinės ir hibridinės grėsmės; taip pat nesaugi Astravo atominė elektrinė bei karo Ukrainoje pamokos“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Civilinės saugos programa apima priedangų infrastruktūros plėtrą, Perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties didinimą, Sveikatos apsaugos sistemos atsparumo stiprinimą, civilinės saugos pagalbos komandų formavimą ir kt.
Visos programos įgyvendinimui numatyti 243 mln. eurų.
Šiuo metu programa pateikta institucijų derinimui, vėliau programa bus pateikta Vyriausybei, tada galutiniam patvirtinimui keliaus į Seimą.
