Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rimas Ožalinskas pasakoja, kad priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose nuo 2022 metų yra integruotos 2 programos – Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendroji programa ir Gyvenimo įgūdžių bendroji programa.
Jomis mokiniai yra rengiami ekstremalioms situacijoms bei karinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis. Specialistas akcentuoja, kad su galimais pavojais mokiniai yra supažindinami fizikos, chemijos, gamtos mokslų ir kitų pamokų metu.
„Pavyzdžiui, fizikos bendrojoje programoje yra numatyta, kad pamokose būtų aptariamos ekstremaliosios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo. Mokiniai supažindinami su pavojais, kurie gali kilti
Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje ir kitose atominėse elektrinėse, supažindinami su priemonėmis, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje“, – sako R. Ožalinskas.
Vyras prideda, kad ugniagesių gelbėtojų mokykloje ruošiami ir pedagogai, vykdantys krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose.
O remiantis Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu, mokyklų pedagogams ir darbuotojams civilinės saugos mokymai turi būti vykdomi ir mokyklose. Šiems mokymams kiekvienais metais privaloma skirti ne mažiau nei 2 valandų.
Taip pat, kiekvienais metais privaloma rengti civilinės saugos pratybos, kurių metu testuojamas mokyklų pasiruošimas ekstremalioms situacijoms.
„Pratybų tikslas – tobulinti ir praktiškai įtvirtinti mokytojų ir mokinių veiksmus ir įgūdžius evakavimo metu, todėl organizuojamos pratybos mokymo įstaigose glaudžiai susijusios su saugos ir savisaugos kultūros formavimu“, – komentuoja. R. Ožalinskas.
Reikalingas įvairiapusis pasirengimas
Specialistas pabrėžia, kad dėl pasikeitusių geopolitinių aplinkybių, itin svarbu, kad būtų pasiruošta ir karinių ar hibridinių grėsmių atvejams. O joms ruoštis turi ne tik civilinės pajėgos ir valstybės bei savivaldybių institucijos, bet ir visuomenė.
„Visuomenėje turi vyrauti aukšta savisaugos kultūra, gyventojai turi žinoti apie pavojus ir būti jiems pasirengę, kad nelaimės atveju gebėtų pasirūpinti savimi ir sau artima aplinka.“, – sako jis.
Dėmesio skiriama daugiau
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas teigia, kad mokyklų pasirengimas ekstremalioms situacijoms palaipsniui gerėja.
„Anksčiau būdavo mokiniams dėstomas dalykas pavadinimu „Žmogaus sauga“. O šiais metais sudaryta „Gyvenimo įgūdžių“ programa, kurios mokymams skiriamas didžiulis dėmesys. Mokiniai yra mokomi pirmos pagalbos įgūdžių, kaip susidėti išvykimo krepšį, saugiai elgtis.
Į pamokas atvyksta kviestiniai svečiai, mokykloje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai“, – pasakoja D. Žvirdauskas, kuris prideda, kad pamokose vykdomi tiek teoriniai, tiek praktiniai užsiėmimai.
Švietimo įstaigose organizuojamų evakuacijos pratybų metu mokiniai yra mokomi, kaip saugiai elgtis ir pasiekti susirinkimo vietą. Šių pratybų metu mokyklos kviečiasi priešgaisrinės tarnybos specialistus, kurie pamatę, kokios klaidos yra daromos, konsultuoja mokyklas bei siūlo pataisymus.
Pedagogai dalyvauja ir vadinamosiose „stalo“ pratybose, kurios vyksta be mokinių. O jų metu mokytojai parepetuoja, kaip, gavus signalą, elgtis su mokiniais ir palikti pastatą.
LMVA prezidentas taip pat užsimena, kad ekstremalių situacijų valdymo planai yra nuolat naujinami, o Lietuvos mokyklų pasiruošimui skiriamas vis didesnis dėmesys.
„Mokyklų pasirengimo ekstremalioms situacijoms lygmuo pagerėjo. Vėlgi, reikia atkreipti dėmesį į regionus, kokioje vietoje yra įstaiga, kokie galimi toje vietoje veiksniai. Aš vertinčiau,
kad tam valstybė per paskutinius 2-3 metus skiria didesnį dėmesį, nors jo buvo skiriama ir anksčiau“, – sako D. Žvirdauskas.
Pasiruošimo per daug nebus
Kilus tam tikrai ekstremaliai situacijai šalyje ar regione, dauguma švietimo įstaigų, kurios turi rūsio ar pusrūsio patalpas, taip pat atlieka ir priedangų paskirtį.
Todėl LMVA prezidentas mano, kad valdžios institucijos turėtų apsvarstyti, kaip reikėtų investuoti į tas mokyklas, kurios yra priskiriamos priedangoms, tačiau nėra tam gerai paruoštos.
„Galbūt verta ateityje investuoti į tas įstaigas, kurios priskiriamos priedangoms, bet jos neturi realaus rūsio. Gal verta pamąstyti apie kokių nors slėptuvių įrengimą“, – komentuoja vyras.
Jis prideda, kad apsvarstyti reikėtų ir tokių patalpų aprūpinimą alternatyviais energijos šaltiniais, kad, kilus ekstremaliai situacijai, įstaiga turėtų elektrą. Įvertinti reikėtų ir patalpų saugumo lygį. Pavyzdžiui, jei patalpose, kuriose reikėtų slėptis, kilus ekstremaliai situacijai, yra langai, pasirūpinti, kad jie nebūtų išdaužti.
„Tam pasirengimui ir tiems visiems veiksmams laiko nebus skiriama per daug, visada apie tai reikia tartis ir kalbėtis“, – tvirtina D. Žvirdauskas.
