„Vyriausybės nutarimas bei kiti teisės aktai numato, jog Lietuvoje turi veikti vienas pagalbos numeris. Tačiau esama valstybės institucijų, kurios piktybiškai tam priešinasi, kuria savo alternatyvius numerius ir stabdo 112 plėtrą. Dėl tokių veiksmų kyla realus pavojus visuomenei: ištikus bėdai žmonės gali nesulaukti operatyvios ir profesionalios pagalbos“, – ministerijos pranešime teigia vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl susidariusios situacijos neracionaliai naudojami valstybės ištekliai. Be to, kyla grėsmė, jog gali tekti grąžinti dalį europinių lėšų, panaudotų Bendrojo pagalbos centro (BPC) struktūrai kurti.
Ministerijos teigimu, 112 plėtrai priešinasi kai kurios šalies Greitosios medicinos pagalbos stotys, labiausiai - Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis.
VRM pranešime primenama, kad dar 2012 metais Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, jog vykdoma greitosios medicinos pagalbos dispečerinių pertvarka neatitinka Vyriausybės patvirtintos Bendrojo pagalbos telefono plėtros programos nuostatų. Tąkart konstatuota, kad greitosios medicinos pagalbos tarnybų funkcijų neplanuojama perduoti BPC. Pasak kontrolierių, šie trūkumai turi neigiamos įtakos 112 įvedimo Lietuvos teritorijoje trukmei ir BPC veiklai būtinos infrastruktūros kūrimui, tai tapo sudėtingu ir painiu procesu.
„Iš prokurorų tikimės teisinio įvertinimo: ar tam tikrų institucijų veikloje nėra aplaidaus tarnybos pareigų atlikimo, galimo jų neatlikimo, galbūt piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Jei tai bus nustatyta, matyt, seks atitinkami procesiniai veiksmai“, – sakė S.Skvernelis.
Tuo metu Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Tadeušas Rodzas sprendimą kreiptis į prokurorus vertino kaip „bandymą pateisinti ministerijos neveiklumą“. Jis BNS tikino, kad stotis ir toliau priešinsis pagalbos skambučių integravimui į BPC, nes tai esą ekonomiškai nenaudinga. T.Rodzo tvirtinimu, 75 proc. besikreipiančiųjų skambina ne numeriu 112, o 033, kuriuo gyventojai sujungiami ne su BPC, o tiesiogiai su Vilniaus stoties dispečerine, tad nereikia apie problemą dispečeriams pasakoti du kartus.
„Kai buvo keliama problema dėl vieningo telefono greitajai pagalbai iškviesti, kalbėta, kad tai pareikalautų milijoninių lėšų. O mes padarėme paprastą žingsnį, t. y. įvedėme vieną telefoną, kuris buvo skirtingas - iš „Omnitel“ operatorių buvo 103, o mes paprašėme įvesti papildomai 033, nenaikinant 103. Tai nieko nekainavo“, - BNS tikino T.Rodzas.
Jis taip pat nurodė, kad ugniagesiai ir policija, kurie pagalbos skambučių priėmimo funkcijas BPC yra perdavę jau seniai, neva „patiria įvairių problemų“: ne visada gali operatyviai reaguoti į iškvietimus ar esant būtinybei nustatyti skambinančio buvimo vietos.
„Įsipareigojimas (pereiti prie 112) priimtas laikui bėgant, skubotai keičiant įstatymus ir nederinant nei su greitosios pagalbos stotimis normaliai, nei su Sveikatos apsaugos ministerija. Projektas nebuvo su niekuo derinamas. (...) Vienas numeris 112 tikrai nebūtų patogiau ir tai būtų brangiau“, - priekaištavo T.Rodzas.
Kreiptis į prokurorus dėl galimo sabotažo kuriant BPC sausio pradžioje sutarė sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Vyriausybė sausį taip pat priėmė protokolinį nutarimą, kad būtų sutvarkyti teisės aktai, trukdantys greitosios medicinos pagalbos telefonus įjungti į BPC sistemą. Siekiama, kad šalyje liktų vienas pagalbos numeris 112.
Dviejų ministerijų planas, kuriuo siekta greitosios medicinos pagalbos stočių atsakymo į pagalbos skambučius funkcijas integruoti į BPC, patvirtintas 2014-ųjų vasarį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
