Anot SADM, nustačius minėtą dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, karių darbo užmokestis nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Teikdama tokį siūlymą SADM remiasi Finansų ministerijos teiginiais, kad nemažinant valstybės biudžeto deficito ir nesiekiant pertekliaus, valstybei gali tekti skolintis.
„Remiantis Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, esant tokiam skolos lygiui, kuris yra Lietuvoje šiuo metu (apie 40 procentų BVP), Lietuvai ateityje būtų sunku pergyventi naujus finansinius ir ekonominius sukrėtimus, jeigu tokių būtų. Todėl Lietuvai ir toliau rekomenduojama mažinti deficitą, kad skolos lygis rodytų aiškias mažėjimo tendencijas“, – cituojamas Finansų ministerijos raštas.
SADM skaičiavimais, minėto bazinio dydžio pakėlimas 1 euru valstybės biudžetui kainuotų per 8 mln. eurų. Jau pernai Seime svarstant 2016 metų bazinį dydį buvo kilęs nepasitenkinimas, kad politikų, tarnautojų, teisėjų algos nedidinamos. Tuomet ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai kritikavo įstatymą, kad jis neleis padidinti mažiausiai uždirbančių tarnautojų atlyginimų, kurie jau beveik prilygsta minimaliai mėnesio algai.
Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, kad per krizę pareiginės algos bazinis dydis sumažintas iki 130,5 euro (450 litų) dėl pablogėjusios valstybės ekonominės ir finansinės būklės, tačiau dabar nepateikiama argumentų, liudijančių valstybėje besitęsiančią itin sunkią ekonominę ir finansinę padėtį.
Projektui turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Naudojant minėtą bazinį dydį skaičiuojami atlyginimai valstybės politikams, tarp jų ir Seimo nariams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams. Iš viso – maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje.
Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144 eurų) iki 450 litų (130,5 euro).
