„Sveiki, čia sukarinta antroji ugniagesių stotis? – Taip. Kas dega? – Sprogimas pagrindiniame pastate, tarp trečiojo ir ketvirtojo blokų. – Ar yra žmonių? – Taip!“, – štai taip skambėjo lemtingas skambutis.
Į ją iškart siunčiamos ugniagesių pajėgos – tiesa, nė vienas iš jų nenutuokė, kad greičiausiai iš ten nebegrįš. Nuo liepsnos ugniagesiai buvo apsisaugoję tik brezentiniais drabužiais, pirštinėmis ir šalmais, kai kurie dėvėjo dujokaukes. Galima tik įsivaizduoti, koks čia buvo karštis – vidury reaktoriaus tiesiog žiojėjo didžiulė liepsnojanti skylė. Būtent dėl aukštos temperatūros gelbėtojai dėvėtas pirštines nusimovė jau pirmosiomis minutėmis.
Apie avarijos rimtumą gyventojai sužinojo tik praėjus 36 valandoms po sprogimo. Tik tada Pripetės radijas pranešė apie laikiną miesto gyventojų evakuaciją. 31 žmogus dėl didelės radiacijos spinduliuotės mirė iškart po katastrofos. Dar tūkstančiams dėl radiacijos vėliau atsirado mirtinos ligos, tokios kaip vėžys.
Tad šiandien 50 kilometrų nuo Pripetės esančiame mieste, į kurį visam laikui persikraustė jos gyventojai, minimos katastrofos metinės. Žmonės prie memorialo neša gėlės ir dega žvakeles, norėdami pagerbti žuvusiuosius dėl katastrofos. Šiandien viskas aplink elektrinę atrodo štai taip – griuvėsiai, apleisti pastatai, skubančių žmonių palikti daiktai. Ukraina siekia, kad Černobylis būtų įtrauktas į UNESCO paveldą.
