Vienas iš daugiausiai ažiotažo keliančių nuostatų naujajame darbo kodekse yra darbo užmokesčio reguliavimas. Pateiktame projekte nurodoma, kad minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Naujajame projekte nekvalifikuotas darbas įvardinamas taip: „Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai“.
Žilvinas Šilėnas: tai kvailas pasiūlymas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tikino, kad tokiam žingsniui nėra nei teorinio, nei praktinio, nei teisinio pagrindo.
„Nėra būdų kaip nustatyti, kas yra kvalifikuotas darbas arba kas yra nekvalifikuotas darbas. Ką mes vertinsime: ar darbo pobūdį, ar vertinsime patį žmogų? Tarkime, interneto svetainių dizaineris – ar čia kvalifikuotas darbas, ar ne? Jaučiu nei vienas rimtas dizaineris neturi patvirtinančio dokumento, kad jis turi kvalifikaciją. Tad susidursime su daugybė absurdiškų situacijų, nes lygiai taip pat galima turėti žmogų su dviem aukštaisiais, bet jis dirba ne pagal specialybę. Tai tokį asmenį laikyti kvalifikuotą ar ne kvalifikuotą?“, - klausia Ž. Šilėnas.
Pasak pašnekovo, šiais pakeitimais norima perkelti viešojo sektoriaus sistemą į privatų sektorių, tačiau jos perkelti tiesiog neįmanoma ir net nereikia.
„Jeigu tai bus taikoma, tai prives prie to, kad dalis specialybių bus pripažintos nekvalifikuotomis arba dalis darbuotojų tiesiog bus pripažinti nekvalifikuotais. Tai čia yra kvailas pasiūlymas, kuriuo bandoma į privatų verslą perkelti biurokratų atlyginimų nustatymo metodiką. Tai visiškai žalinga ir sukels daugiau problemų nei jų išspręs“, - teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Ž. Šilėnas mano, kad daliai žmonių gali pasirodyti, jog protingi žmonės gaus daugiau nei minimalus atlyginimas, tačiau taip nebus.
Profsąjungos: tai bus proveržis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas aiškina, kad reikėtų žiūrėti ir į sekantį punktą, kuriame kalbama, kad kiekvienoje didesnėje įmonėje turi būti darbo apmokėjimo sistema.
„Tarkim dabar pas mus regionuose yra tokia situacija, kad reikalaujama patirties, stažo, aukštojo išsilavinimo, anglų kalbos pradmenų, tačiau moka minimalią algą. Tai būtent šiuo atveju įstatymas draustų mokėti tam žmogui minimalų atlyginimą ir turėtų jam būti mokamas didesnis darbo užmokestis“, - dėsto A. Černiauskas.
Iškilus klausimui, kiek tas darbo užmokestis turės būti didesnis už minimalią algą ir ar neužteks tik vienu centu daugiau mokėti, pašnekovas teigė, kad tam ir reikalinga darbo pamokėjimo sistema.
„Šioje vietoje ir atsiranda darbo vertinimas, darbo apmokėjimo sistemos sukūrimas. Kiek tam tikroje pozicijoje esančiam žmogui mokama pinigų ir ką jam reikia pasiekti, kad jo darbo užmokestį galėtų augti?“, - tikino konfederacijos pirmininkas.
Anot A. Černiausko, jeigu įsigaliotų šie įstatymai, tai būtų pajudėjimas ir didėtų žmogui noras siekti tobulėjimo, nes jis žinos, kad pasiekus tam tikrą lygį darbo užmokestis didės.
„Tarkim vairuotojui reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir jis negali būti nekvalifikuotas. Taip pat metalo apdirbėjas, turi būti kažką baigęs ar turėti kažkokius praktinius įgūdžius, kad jis galėtų dirbti su tuo. Tačiau salės darbuotojas, kuriam reikia žinoti tik saugos instrukcijas ir kaip tas prekes išdėlioti – nereikalauja kvalifikacijos“, - aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
