Antradienį Seimas, susirinkęs į iškilmingą posėdį, paminėjo okupacijos 70-metį bei Gedulo ir vilties dieną. Istorinės Kovo 11-osios salės tribūnoje kalbėję pranešėjai akcentavo tragedijos mastą ir reikalavo atkurti istorinį teisingumą.
"Norime visai nedaug, tik kad visi kartu atkurtume istorinį teisingumą ir įamžintume XX amžiaus vidurio istorinę atmintį taip, kad ji niekados nepasikartotų", - sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis.
Buvusių politinių kalinių vardu jis prašė priimti tris įstatymų projektus. "Prašome Seimą ir Vyriausybę pačio minimumo: dar per šią pavasario sesiją priimti tris įstatymų projektus: Partizanų deklaracijos signatarų, pasirašiusių savo krauju, statuso prilyginimo Kovo 11-osios signatarų statusui, Baudžiamojo kodekso pataisų, užkardančių viešą partizanų šmeižimą ir įžeidinėjimus, įstatymų, leidžiančių visuomenės atstovams dalyvauti kai kuriuose teisminiuose procesuose", - sakė P. Jakučionis.
Jis taip pat ragino parengti Lukiškių aikštės sutvarkymo ir paminklo Laisvės kovotojams projektus. P. Jakučionis prašė sudaryti realias prielaidas Laisvės kovų ir tautos kančių memorialo įsteigimui buvusiame KGB pastatų komplekse Vilniuje.
"Visi šie darbai jau yra pradėti, tereikia juos tęsti ir baigti. Jokie sunkmečiai tam netrukdo. Tereikia tik politinės valios", - mano P. Jakučionis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad okupacija skaudžiai palietė ištisas kartas, o to labai skausmingo Lietuvos lūžio pasekmes jaučiame iki šiol.
"1940-ųjų birželio 15 dieną prasidėjusi komunistinė okupacija truko visą pusę šimto metų: užaugo dvi kartos, šimtai tūkstančių užmuštų, sužeistų, fiziškai ir dvasiškai sužalotų likimų, beveik pusę milijono priverstinai pasitraukusių iš savo tėvynės, - sakė I. Degutienė. - To labai skausmingo Lietuvos lūžio pasekmes jaučiame iki šiol. Tik vienas palyginimas: mokslininkai teigia, kad jei ne komunistinė okupacija, Lietuvos gyventojų dabar būtų apie 5 milijonus - panašiai kiek Skandinavijos valstybėse Norvegijoje, Suomijoje ar Danijoje. Neabejoju, kad ir mūsų gyvenimo lygis šiandien būtų panašus kaip ten, nebūtų tokios pavojingos emigracijos bangos, tiek savižudybių".
Seimo Pirmininkė palinkėjo, kad bent šiomis dienomis visų žmonių mintyse ir žodžiuose būtų daugiau ramybės ir išminties.
"Tebūnie tai dalis mūsų dėkingumo tiems, ant kurių kraujo ir kaulų, maldų ir vilčių buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė", - sakė I. Degutienė.
Seimo narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Algimantas Dumbrava sakė nuoširdžiai tikįs, kad galime deramai įamžinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą.
"Privalome įrodyti sau ir pasauliui, kad mums brangi Lietuvos istorija, o su ja brangus ir kiekvienas jos pilietis. Neatidėliodami imkimės darbų nustatant mūsų sūnų ir dukrų žūties bei laidojimo vietas. Būtina rasti galimybių sutvarkyti kapavietes bei kapines tremties vietose ir deramai įvertinti laisvės gynėjų atminimą, pastatant jiems paminklą Vilniaus mieste", - sakė Seimo narys.
Kunigas Julius Sasnauskas sovietinę okupaciją palygino su piktosios dvasios apsėdimu. "Sovietinė okupacija iš tiesų veikė pagal visas klasikines piktosios dvasios apsėdimo taisykles bei taktiką", - mano jis.
Polinis kalinys, kunigas J. Sasnauskas apgailestavo, kad Lietuvoje tiek yra baimės, pykčio ir neapykantos.
"Kodėl praėjus septyniems dešimtmečiams, iš kurių du pastarieji jau priklauso laisvei ir nepriklausomybei, per Lietuvą vis dar ritasi baimės, pykčio, neapykantos, melo bangos? - Iš Seimo tribūnos klausė kunigas J. Sasnauskas.
Minint Lietuvai tragišką datą Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius apžvelgė prieš Lietuvos nepriklausomybę nukreiptus Sovietų Sąjungos veiksmus nuo 1939 m. rugpjūčio 23 dienos iki 1940 metų birželio 15-osios.
Prieš 70 metų - 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo lietuvių tautos masinis trėmimas į Rusijos gilumą. Tad birželio 14-oji paskelbta Gedulo ir vilties diena, o birželio 15-oji - Okupacijos ir genocido diena.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, vien birželio 14-18 dienomis iš Lietuvos į Sibirą ištremta beveik 12 900 žmonių. Apskritai per pirmąją - 1940-1941 metų - okupaciją iš Lietuvos buvo ištremta, įkalinta arba sušaudyta apie 35 tūkst. žmonių. Tarp tremiamųjų buvo net 5060 vaikų iki 16 metų amžiaus.
