Mamos cepelinai traukia nuodėmės link
– Mindaugai, pernai birželį grįžai iš Los Andželo, kur dalyvavai NBA klubų peržiūrose. Vėliau ne tik atšokai Šarūno Vasiliausko vestuves, o ir radai laiko pameškerioti. Kaip atrodo šis sugrįžimas?
– Neįprastas. Visąlaik, kai žaidžiau Ispanijoje, sezoną dažniausiai baigdavau paskutinis. Pernai dalyvavau ir NBA klubų peržiūrose, buvo ir kitų kelionių, susijusių su krepšiniu. Šiemet turėjau porą laisvesnių savaičių. Dvi sportavau su treneriais, o dabar grįžau į Lietuvą. Čia pirmos dienos įtemptos. Susikaupę visokių darbelių, kuriuos reikia nuveikti. Tačiau, manau ir tikiuosi, kad vasara išeis į naudą, nes turiu ir laisvo laiko – spėjau ir pasportuoti, ir pailsėti.
– Kaip atrodo tavo treniruotės?
– Klubas visai vasarai sudarė programą. Tiesiog iškelti tikslai, susiję su fizika, krepšiniu. Stengiuosi juos įvykdyti. Tai lemia svorį, riebalų, raumenų mases. Ką dariau dvi savaites su treneriais, tą patį atlieku ir be jų. Dabar dirbu su savais treneriais. Kiek žinau, į Europą atvažiuos kuris nors „Knicks“ trenerių, kad europiečiai pasportuotume kartu.
– Vadinasi, tėvynėje per daug atsipalaiduoti negali – reikia skaičiuoti riebalus, kalorijas?
– Tai normalu. Be abejo, kartais gali padaryti nuodėmę. Tačiau turi prisižiūrėti. Anksčiau, kai turėdavau tik laisvą savaitę, galėdavau sau leisti daugiau. Dabar visą laiką turiu labiau ruoštis, nes tai yra mano kūnas, mano darbas ir viskas, susiję su mano ateitimi.
– Ar yra kažkokia pagunda, kuri traukia nuodėmės link?
– Cepelinai. Mamos cepelinai. Labai gerai juos daro, skaniai. Kai grįžtu, jai atrodo, kad kiekvieną dieną turėčiau juos valgyti.
– Ar spėjai pažvejoti?
– Ne. Grįžau tik užvakar vakare. Tiesiog išsikroviau daiktus, reikėjo nulėkti tai ten, tai ten, truputį susitvarkyti. Tikiuosi, pavyks ir pažvejoti. Mačiau, prognozuojamas geras oras. Viliuosi, kad ne tik pats grįžau, bet ir į Lietuvą atvežiau pavasarį.
– Gal šią vasarą žengsi ne tik ant parketo?
– Kalbėkime geriau apie parketą.
– Grįžus iš už Atlanto, dėmesio padaugėjo?
– Bijau ir manau, kad tiesiog žmonėms atsibosiu. NBA yra 82 rungtynės. Vadinasi, 82 kartus skelbia, žaidžiau ar ne, laimėjome ar ne. Vėliau buvo rašyta apie „Knicks“ klube vykusius įvykius, dramas ir panašiai. Dabar grįžau, ir jei su visais žurnalistais vienodai bendrausiu, visi tą patį parašys, žmonės sakys: kiek galima apie tą Kuzminską?
Po rinkimų, kai buvo įvykiai su Karbauskiu bei Kildišiene, visi juokdavosi, kad atsiverti laikraštį ir jam Karbauskis, Kildišienė arba Kuzminskas. Visi K.
Nesinori žmonėms įkyrėti. Suprantu, gal kažkam įdomu, visiems skiriu laiko, bet nesinori to perspausti.
– Esi vienas smagiausių pašnekovų. Už Atlanto su žurnalistais sutarti taip pat gerai?
– NBA yra šiek tiek kitaip. Turime 15 žaidėjų, visiems įdomiausios mūsų žvaigždės, starto penketas. Jam skiriamas didžiausias dėmesys, tenka didžiausias krūvis. Tačiau kiekvieną dieną būdavo rungtynės arba treniruotė, o ten – labai daug žurnalistų. Visąlaik kalbinti tie patys žmonės, tad kruopelytė nubyrėdavo ir man. O man patinka bendrauti, kalbėti, tad jokių problemų neturiu, mielai tai darydavau.
Nekantrauja žaisti rinktinėje
– Trumpai papasakok apie savo metus NBA.
– Vertinant komandos rezultatus, visi tikėjomės geriau. Kai sezono pradžioje manęs paklausdavo, nebuvo minčių, kad galime nepatekti į atkrintamąsias. Iki Naujų metų mums neblogai sekėsi, bet vėliau turėjome duobę, iš kurios nepavyko išlipti. Tačiau, jeigu pažiūrėtume į geriausias NBA komandas, visos yra kartu bent dvejus, trejus ar ketverius metus. Mes turime nemažai naujų žaidėjų, naują trenerį ir tai atsiliepė.
Asmeniškai sezonas, manau, tikrai neblogas. Jo metu savo statistikos nežiūriu. Po sezono matau, kad mano vidurkis beveik 15 minučių. Laiko atžvilgiu tikrai skųstis negalėjau. Visąlaik jo norisi daugiau, bet, kaip pirmiems metams, pirmas blynas neprisvilo ir viskas gerai.
Kalbėjau su klubo vadovais, Philu Jacksonu, generaliniu direktoriumi, treneriu. Visi iš savo pusės pasakė, kas gerai ir kas blogai, ką reikėtų patobulinti, kad būtų geriau. Bet apskritai viskas teigiamai.
– Laikas bėga, ritasi kūlversčiais. Artėja rinktinės stovykla. Ką apie ją manai?
– Bus įdomu, nes, kai pastaraisiais metais patekdavau į dvyliktuką, strategu buvo Jonas Kazlauskas. Buvau kandidatu, kai treniravo Kęstutis Kemzūra. Dabar laukia kažkas kito. Skirsis žaidėjai, didžioji dalis trenerių štabo. Yra šiek tiek nekantrumo, nes anksčiau, prieš važiuodamas, žinodavau, kas laukia. Dabar viskas įdomiau, kitaip. Jau ne kartą teko kalbėtis su treneriu. Viskas atrodo gerai.
Sunku kažką naujo pasakyti. Atrodo, visada kalbu tomis pačiomis frazėmis. Galų gale viską parodo rezultatas – jis geras ar ne. Jei laimėsime, visi bus patenkinti, vasara nusisekusi. Jeigu nepavyks iškovoti medalio ar tiesiog gerai pasirodyti – visiems, ir mums patiems, bus liūdna.
– Tikri aistruoliai visada serga. Nesvarbu, sekasi ar ne.
– Taip. Tikrai aistruoliai ir šeimos serga. Patys norime laimėti, bet, manau, ir visiems nuo to tik smagiau, jei pavyksta kažką iškovoti.
– Ar yra kažkoks dalykas, kuris galėtų sutrukdyti apsivilkti nacionalinės komandos marškinėlius?
– Tikiuosi, kad ne. Be abejo, niekada negali žinoti. Neduok, Dieve, trauma ar kokios nors kitos aplinkybės. Tačiau, jeigu viskas bus kaip šiandien, tikrai jokių problemų nėra.
– Žiniasklaidoje turbūt matei – treneris paskelbė 31 pavardės rinktinės kandidatų sąrašą. Jame daug jaunų žaidėjų. Kaip manai, ko jie gali įnešti?
– Be abejo, mačiau. Džiugu, kad treneris įtraukė tiek daug jaunimo. Jiems, nepatekus į galutinę stovyklą, vis tiek yra stimulas. Tai – teigiamas dalykas motyvacijos prasme. Atsimenu, kai mane įtraukdavo į išplėstinius sąrašus. Būdavo tikrai smagu, sakyčiau, savotiška šeimos šventė, nes tai yra didžiulis įvertinimas.
– Pakalbėkime apie pasaulio čempionato atranką. NBA nusprendė į ją neišleisti savo krepšininkų. Apie tokią galimybę svarsto ir Eurolyga. Kaip manai, kaip tokia atranka atrodys?
– Rinktinėms vienareikšmiškai turėtų atstovauti patys stipriausi šalių krepšininkai. Jeigu nėra NBA žaidėjų – blogai, nes nėra dalies geriausių krepšininkų. Jeigu nėra dar ir Eurolygos atstovų, išvis idėja, kad rinktinėse turi žaisti geriausi, išsigimsta. Tačiau man sunku kalbėti. Žinau tiek, kiek perskaitau žiniasklaidoje. Manau, Eurolyga, FIBA kalbasi tarpusavyje, jie turi daugiau žinių, galbūt principų ar kažkokių siekių.
