Sostinės Radvilų rūmuose nuo ketvirtadienio visi norintys galės pamatyti didžiausią iš kada nors Lietuvoje eksponuotų tapybos kūrinių –Tadeušo Popielio (Tadeusz Popiel) ir Zigmunto Rozvadovskio (Zygmunt Rozwadowski) sukurtą monumentalią panoraminę drobę „Žalgirio mūšis".
Į Vilnių iš parodos Ščecine (Lenkija) atvežtas paveikslas yra pagrindinis tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" eksponatas. Šia paroda Vilniuje užbaigiama Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programa.
„Lenkijoje šis jubiliejus minėtas daug iškilmingiau, nes jų galimybės didesnės, išlikę daugiau istorinių objektų ir erdvių, bet mes irgi stengiamės, ir rezultatą matome visi", – kalbėjo prieš parodos atidarymą Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Lenkijos nepriklausomybės šventės išvakarėse, trečiadienį, Vilniuje atidaryta paroda veiks iki kitų metų sausio 30 dienos, tačiau paveikslas Vilniuje viešės trumpiau –iki gruodžio 5 dienos. Lvove (Ukraina) saugomas paveikslas jau buvo eksponuojamas įvairiuose Lenkijos miestuose, taip pat ir Krokuvos Vavelio pilyje, o savo kelionę po istorinių LDK žemių miestus užbaigs Varšuvoje.
Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė Eltai sakė, kad šiame prieš šimtą metų dviejų dailininkų nutapytame paveiksle Žalgirio mūšio traktuotė gana moteriška – batalinėje drobėje vyrauja šviesios spalvos, ypač prožektoriais apšviestoje viršutinėje dalyje, vaizduojančioje vakarėjantį dangų virš besibaigiančio mūšio. Begaliniame kautynių lauke aiškiai matyti Vytautas Didysis ant balto žirgo, o tolumoje –ir mūšį nuo kalvos stebintis karalius Jogaila.
Paveiksle, pasak J. Karpavičienės, esama ir animalistinių motyvų, pastebimų ne kiekvieno žiūrovo akiai: viename iš didžiulės drobės kraštų, prie sužeistų karių būrelio, galima įžiūrėti... pilką pelytę, išlindusią iš urvelio rimstant žūtbūtinei kovai.
Šalia paveikslo eksponuojamos ir Lenkijoje 1937-2009 m. pagal istorinę Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) dokumentaciją rekonstruotos 56 Žalgirio mūšyje dalyvavusių LDK pulkų ir kryžiuočių vėliavos, pirmą kartą visos pristatomos žiūrovams.
Kitose Radvilų rūmų salėse taip pat esama unikalių eksponatų, tarp jų –stebuklingai išlikusi bronzinė Vytauto Didžiojo galva –vienintelis autentiškas fragmentas iš 1939 m. Krokuvoje nacių sunaikinto Antano Vivulskio paminklo Žalgirio mūšiui, nors paminklas po karo ir buvo atstatytas.
Taip pat parodoje galima pamatyti minėto paminklo Krokuvoje modelį, vieną iš ankstyviausių sukurtų karaliaus Jogailos portretų, antkapio šiam valdovui Vavelio katedroje plokštės ir ją dengiančio puošnaus baldakimo kopijas. Iš viso parodoje yra apie 200 Žalgirio mūšio atminimo eksponatų, unikalių nuotraukų ir dokumentų iš 1910 m. Žalgirio mūšio 500-ųjų metinių minėjimo Krokuvoje, iki šiol neviešintų žinių apie šios sukakties minėjimą prieš šimtą metų Vilniaus arkikatedroje.
Viena parodos salė skiriama Vytauto Didžiojo atminimui, iki šiol nerastam jo kapui ir altoriui Vilniaus arkikatedroje. Daug ikonografinės medžiagos skelbiama pirmą kartą. Daug retų leidinių parodai paskolino Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Parodos metu rengėjai daug dėmesio skirs vaikams, moksleivijai ir studentijai –šia proga parengtos penkios edukacinės programos, o Tarptautinę studentų dieną – lapkričio 17-ąją –visi studentai parodą su gidu galės aplankyti vos už vieną litą.
Tarptautinę parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" parengė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejininkai, talkinami Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos bei Čekijos mokslininkų ir kultūrininkų.
