Ministerija pranešė ketinanti kreiptis į kelio statytojus dėl akivaizdaus broko. Anot jos, prieš trejus metus nutiestas kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą. Kelių direkcijos vadovas sako, kad po keliu yra 5 metrų durpių sluoksnis.
„Buvo ignoruota aplinkybė, kad yra silpnas gruntas, buvo nuspręsta leisti statybas ir dabar turime tokias pasekmes. Projektuotoja bendrovė „Kelprojektas“ geologinius tyrinėjimus atliko dar 2002 metais, bet jie buvo žvalgomieji, neišsamūs, (...) pirminė jų ataskaita parodė, kad toje vietoje durpių yra apie 1,5 metro, bet dabar nustatėme, kad durpių gylis yra 5 ar net daugiau metrų“, – BNS pasakojo laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Anot jo, ekspertų skaičiavimu, per artimiausius 10 metų kelias nusės dar 12,5 centimetro.
„Be to, kelio kraštai riečiasi ir tuoj nuo dangos nenubėgs vanduo, o pradėjus šalti ar snigti nebus galima sukontroliuoti sukibimo. Be to, toje vietoje pradėjo trūkinėti komunikacijos“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas.
„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – pranešime spaudai sakė ministras Rokas Masiulis.
Kelių direkcijos ekspertai nustatė, kad kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija.
„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolesnės ilgalaikės dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės, pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – pranešime spaudai sakė V. Andrejevas.
Pasak pranešimo, kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus prasto grunto.
Panemunės aplinkkelio statybos baigtos 2015 metų rugpjūtį. Kelią projektavo bendrovė „Kelprojektas“, statė Latvijos ir Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“, o techninę priežiūrą vykdė bendrovės „Kelvista“, „Taem“ ir Tiltų ekspertų centras.
Dabar aplinkkeliu naudojasi tik pasienio tarnybos, o eismą visiems planuota atverti, nes Rusija baigė statyti tiltą savo pusėje. V. Andrejevo teigimu, Rusija darbus savo pusėje turėtų atlikti iki kitų metų pavasario, iki to laiko direkcija ketina atlikti korekcinius darbus, kad keliu būtų galima naudotis.
Birželio pabaigoje Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija pristatė 33 valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatus, nustatyta, kad 29 iš tirtų kelių yra nekokybiški. R. Masiulis tuomet sakė, kad dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą.
Vasario pradžioje pristatyto pirmojo kelių kokybės audito rezultatai parodė, kad 9 iš 10-ties tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.
