Pernai likviduotos viešosios įstaigos „Vilnius–Europos kultūros sostinė 2009„ (VEKS) pinigų tratinimą simbolizuojantį turtą jau gali įsigyti bet kuris pilietis. Kaina– prieinama. Ypač vertingos devynios žalios skulptūros “molekulės“, kainavusios 225 523 litus, o dabar įkainotos po 1 litą. Gaila, niekas nepasiūlė šių vertybių įsigyti VEKS krikštatėviams ir organizatoriams ta kaina, už kurią miestui jos buvo nupirktos.
Tiesa, galutinė buhalterinė devynių VEKS simbolių išraiška šiek tiek didesnė. Net 9 litai. “Molekules" teko priglausti Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamentui. O ką su jomis darys? Juk nei kastuvai, nei šluotos, nei smėlis. Gatvių nevalysi.
Kita vertus, piliečius turėtų sudominti, kodėl taip katastrofiškai nukrito „molekulių„ vertė. Skulptūra kainuoja pigiau nei vaikiškas balionėlis. Pigiau nei bandelė ar riestainis. Už skulptūros kainą net troleibuso vienkartinio bilieto nenusipirksi. Gal iš pat pradžių, kai VEKS tarybai vadovavo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, “molekulių“ vertė buvo dirbtinai išpūsta. Kad jų įsigijimas kuo brangiau atsieitų mokesčių mokėtojams.
A.Zuokas tyčiojasi iš apkvailintų žmonių
Buvęs Vilniaus meras, „Vilniaus–Europos kultūros sostinės 2009„ krikštatėviu vadinamas A.Zuokas, tiesiai paklaustas, kuri “molekulių“ kaina–2009 metų ar 2011 metų–būtų tikroji, tyčiojosi iš mokesčių mokėtojų: „Nežinau. Reikia klausti tų, kurie vertino. Tai buhalteriniai dalykai. Ne tikrosios meninės vertės. Galima vertinti kūrinį pagal dažų, medžiagų kainą bei kiekį ir pagal meninę kūrinio vertę. Mano nuomone, VEKS turto dabartinė vertė turėtų būti gerokai didesnė ir turtas perduotas Vilniaus savivaldybei bei įvairioms kultūros institucijoms".
Jei „Molekulė„–rimtas meno kūrinys, kodėl jums tų devynių „molekulių“ nenusipirkus? Tarkime, už 225 tūkst. litų?
(nuotr.Respublika)
A.Zuokas ėmė juoktis: „Žinote, jei jų vertė 9 litai, sutinku sumokėti dvigubai daugiau už kiekvieną „molekulę„ ir išsaugoti šį ženklą kaip vertę. Po n metų jos gali turėti visai kitokią vertę, kai po 20 metų Vilnius vėl taptų Europos kultūros sostine. Jei savivaldybė skelbtų aukcioną tiems dalykams, tikrai dalyvaučiau“.
Gal būtent dėl tokių viražų, kai kosminės daiktų kainos ūmai tampa niekinės, VEKS veikėjais susidomėjo Valstybės kontrolė, o vėliau ir Generalinė prokuratūra?
A.Zuokas iškart griebiasi paskutinio šiaudo: “Palaukime, kol prokurorai atsakys į klausimus. Tikrai labai laukiu. Visuomenei turi būti atsakyta į visus klausimus. Vieniems kelia įtarimų išlaidos interneto portalui ir interneto produktams. Ar dėl Bjork koncerto ir fejerverko. Daugeliu atvejų tai pasirinkimo, apsisprendimo, tikslingumo klausimai".
Tratintojų likimas–patikimose rankose
Naujausių laikų kultūros valdininkų taktika–likimą patikėti prokurorams– pasiteisina. Dar nė dėl vienos ištaškytos solidesnės sumos nė vienam kultūros pilstytojui nė plaukas nuo galvos nenukrito. Tokios bylos prokuratūroje mėtomos iš rankų į rankas, lyg karšta bulvė. Ir kas pasakytų, kad tyrimai vyksta neintensyviai? Niekas nesako. Nežinia juk kada valdžia pasikeis Seime, savivaldybėje. Gali keistis ne po dar vienų rinkimų, o bet kurį rytą, vidudienį ar net vidurnaktį, kai šiais laikais koalicijas ir angelai su velniais sudaro. O kai tokia politinė atmosfera, ir kriminalinių bylų tyrimai nesibaigia. Dar ne ton pusėn tyrimą pasuksi. O tada... sudie, darbeli, prokuratūroje.
Kol prokurorai narplioja VEKS veikėjų pasirinkimo, apsisprendimo ir tikslingumo rebusus, Vilniaus savivaldybės administracija sprendžia kitokį rebusą. Galvoja, kur padėti nuvertėjusį likviduotosios VEKS turtą. Savivaldybės Informacinių technologijų skyriui perduota turto, kurio vertė–144 973 litai. Auksinė jo vertė, kol dar priklausė VEKS, siekė 319 055 litus. Savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamentui VEKS turtas įbruktas irgi gerokai nupigęs. Nuvertėjęs 200 tūkst. litų. Kainavo 749 tūkstančius, o dabar tik 568 296 litus.
Savivaldybės klerkai svarsto, kur padėti iš VEKS paveldėtą helio dujomis pripučiamą sceną. Į kabinetus neįlendančią. Kam savivaldybės tarnautojui scena, nesvarbu, kad pripučiama heliu, jei savivaldybė nėra miesto teatras? Daugiausia naudos tikimasi iš paveldėto VEKS interneto tinklalapio. Kadaise kainavusio apie 0,5 mln. litų, bet irgi nuvertinto.
VEKS jau atsikratė kai kurio turto– sostinės centrą, Neries krantinę, subjaurojusių skulptūrų. Vilniečių „vamzdžiu„ praminta „Krantinės arka“, „Dviaukštis„ ir „Puskalnis“, atsiėję beveik 300 tūkst. litų, perleisti miesto valdžios žinion. Kiek sostinei teks pakloti už šios kūrybos priežiūrą arba jai demontuoti– nepranešama.
Knygoms taip ir neliko
Poetas Marcelijus Martinaitis sako, kad už tuos 225 tūkst. litų, išleistų VEKS „skulptūroms", kurios dabar bus pardavinėjamos po 1 litą, buvo galima išleisti gerų knygų.
„Aš tokių ženklų net už litą nepirkčiau. Kur juos dėti? O 225 tūkst. litų leidykloms būtų buvusi labai gera parama,– kalbėjo M.Martinaitis.–Klasikus buvo galima išleisti. Bent vieną dvi knygas per metus. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla turi tokį planelį. Buvo galima klasika aprūpinti kaimo bibliotekas. Ten dar sovietinių laikų klasika, o naujos knygos nepasiekia. Po tokio masto akcijų, kaip “Vilnius–Europos kultūros sostinė 2009„, turi likti išliekamoji vertė. O išliko visokie vamzdžiai ir ženklai po litą. Čia jokios išliekamosios vertės nėra. Ar paminklą reikėjo pastatyti, ar pastatą, ar knygų gerų išleisti. O čia tik raketas į orą iššovė. Vadinasi, visa akcija niekinė buvo. Kitose šalyse, kai jų miestai tampa Europos kultūros sostinėmis, ką nors išliekamo sukuria, pastato. Miestui lieka tikros meninės vertybės“.
Pinigai į orą–studentai į užsienį
Režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Gytis Padegimas pripažįsta, kad tos VEKS „molekulės" buvo labai nevykusios.
„Jos labiau tiko molekulininkų ar genetikų suvažiavimui,–šyptelėjo G.Padegimas.–Už 225 tūkst. litų buvo galima pastatyti vieno teatro viso sezono spektaklius. Turbūt vienas teatras tiek biudžete per visus metus neturi.
Meno studijų studentai už mokslą 18 tūkst. litų moka. Kiek talentingų studentų būtų buvę galima už VEKS skirtus pinigus išmokyti, kad jiems nereikėtų važiuoti į užsienį plauti indų. Aš turėjau 10 magistrantų, bet galėjo mokytis tik tie, už kuriuos moka valstybė. Kiti pasakė, dovanokite, važiuosime į Londoną, nes ten studijos perpus pigesnės.
Galbūt norima, kad jaunųjų menininkų Lietuvoje neliktų, tik senieji kultūros dinozaurai, kurie išmirs. Liks čia tik verslininkai ir Mėnulio peizažas. VEKS istoriją turi ištirti prokuratūra, bet labai abejoju, ar ištirs. Viskas užsimirš, kaip ir anksčiau užsimiršdavo. Apie VEKS liks tik anekdotinė tautosaka. Mes, intelektualai, patys kartais būname per bailūs ir per tylūs. Tačiau ne visi. Dabar statau spektaklį apie tarpukario Lietuvos rašytoją Juozapą Albiną Herbačiauską. Jo tekstai labai aštrūs. Ir tada sakė, kad Lietuva garsėja kaip vagių ir bailių žmonių kraštas. Tad intelektualai vis dėlto netyli. Nei anksčiau, nei dabar".
Išvada
Valstybės kontrolė pernai gegužės 6-ąją paskelbė pastebėtą valstybinių vagysčių mastą, prisidengiant kultūra. Pusė milijardo! Net daugiau–515 mln. litų.
Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad ši milžiniška suma išmėtyta nekoordinuotoms ir nereglamentuotoms programoms, nenumačius, kas už ką atsakingas. Iki audito ši afera vadinta labai iškilmingai: Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programa.
Po šia vėliava tilpo ir Valdovų rūmų statybos, ir Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo remontai. Tyrimai vyksta, tiesa, į priekį nepasistūmėjo.
Nacionalinei programai “„ilnius–Europos kultūros sostinė" (VEKS) 2008-2010 metams valstybė skyrė apie 297 mln. litų, apie trečdalį jų administravo ir nežinia kaip panaudojo tuo pačiu pavadinimu prisidengusi viešoji įstaiga (VšĮ). 100 mln. litų–dėl tokios VEKS sumos tyrimą atlieka prokuratūra.
Vytautas ČEPAS, psichologas:
Atsimenu tas „molekules„. Tuos “grobus“. O kodėl dabar taip pigiai jie įvertinti? Jei tai meno kūrinys, reikėtų ne pagal „kleckų„ skaičių vertinti. Keista. Pasibaigus “Vilniui–Europos kultūros sostinei 2009“, tokiam skambiam renginiui, kaip tik tų „kleckų„ vertė pakilti turėjo. Meno kūriniai, laikui bėgant, tik brangsta. Gal tos “molekulės“ ir nebuvo jokie meno kūriniai? Vadinasi, tikrai buvo pervertintos. Juk meno kūriniai, kaip ir vynas bei moterys, laikui bėgant tik subręsta.
Matyt, apskritai jokios vertės iš pradžių nebuvo, nes 9 litai–tai nonsensas. 225 tūkst. litų padalinkime iš devynių ir pamatysime, kad mes buvome apgauti 2500 kartų.
Buvo subtiliai pasijuokta iš mūsų provincialumo. Kaip kadaise per tarptautinį festivalį LIFE. Atvažiavo iš Prancūzijos teatras, paguldė nuogą moterį, apdėjo ją salotomis, kumpiais, dešromis, o mes šaukėme “nuostabu!" Dar su karstu Vilniaus gatvėmis palakstė, o mes žavėjomės, koks menas, kokia laisvė.
Atvažiuotų į Vilnių Klaipėdos teatras ir taip pasielgtų, sakytume, „durneliai iš provincijos„. O kai prancūzai atvažiavo–mes, snobai, iš susižavėjimo sienomis lakstėme. Lygiai ir čia–su tomis „molekulėmis“ buvo pasityčiota iš mūsų provincialumo, iš mūsų nevisavertiškumo kompleksų.
Olava STRIKULIENĖ
