Regina MUSNECKIENĖ Pasaulyje yra milijonai vaikų, nepažinusių motinos meilės. Gal nemažiau ir moterų, gamtos valia nepažinusių motinystės. Tik nesusikerta jų ir likimo nuskriaustų vaikų keliai.
O laimingiausiomis save laiko tos, kurios per didžiausius fizinius skausmus pasauliui dovanoja naują gyvybę ir geba ją išauginti žmogumi. Nes tai yra tikroji moters misija savo šeimai, savo šaliai ir pasauliui.
Meilės duoklė
Kelmiškė Inga Iljičiovienė jau antri metai motinystės atostogose. Augina sūnelį Ričardą. Vyresniajai dūkrelei Andželikai jau septyneri.
„Toks amžiaus skirtumas tarp vaikų – optimalus, – sako 27 metų dviejų vaikų mama. – Auginti pametinukus ar dvejų metų amžiaus skirtumo vaikus – ne man. Nespėčiau jų abiejų pamyluoti, panešioti. Vaikai jaustų didžiulę konkurenciją. Negalėčiau jų norų nepaisyti. Dabar vyresnioji dukrelė – jau savarankiškesnė. Kartais paprašau ką nors padėti. Mažyliui galiu atiduoti visą savo meilę.“
Pirmosios dukrelės Inga susilaukė būdama dvidešimtmetė antro kurso studentė. Palyginti su kitomis bendraamžėmis ji buvo labai jauna mama. Kitos jos draugės gimdo dar tik pirmuosius vaikus. Bet Inga tuo džiaugiasi. Vaikams labiau patinka jaunos mamos. Jos džiaugsmingesnės, turi daugiau energijos, labiau supranta vaikus ir madą.
Moteris dėkinga savo vyrui Kęstučiui, jo ir savo tėvams. Visi padėjo auginti pirmagimę. O Inga galėjo baigti bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.
Ligoninėje spaudė širdį
Inga su abiem mažyliais ką tik grįžo iš ligoninės. Visa šeima buvo pasigavusi gripo virusą. Mažasis Ričardukas nerimsta. Nors mama nepaleidžia jo nuo rankų. Galiausiai užmiega padėjęs galvą mamai ant peties.
Per porą savaičių, praleistų ligoninėje, jauna moteris matė sergančių vaikų namų globotinių. Savus vaikus mamos nešioja, sūpuoja, kol įskausta nugara. Bučiuoja ir glaudžia. O betėviai vaikai patys kapanojasi iš ligų. Stovi įsikibę į lovelės kraštą. Juos gydo tabletės ir šykštus svetimų dėmesys.
Svetimos mamos prieina, jei nuo savų mažylių lieka kelios minutės laiko ir jėgų. Vaikus pakiloja ir pakalbina seselės. Tačiau tai tik trumpučiai meilės ir dėmesio epizodai.
Motinystė – nesunki
„Šiais laikais motinystė nėra sunkus dalykas, – mintimis dalijasi Inga. – Yra du didžiausi pagalbininkai – sauskelnės ir automatinė skalbyklė. Jie mamas išvaduoja nuo sunkaus fizinio darbo. Gali daugiau dėmesio skirti vaikui.“
Dviejų vaikų mama svajoja išauginti tris atžalas. Jos nuomone, tai idealus vaikų skaičius. Tačiau, ar leis tai daryti galimybės, ji dar nežino.
Baigusi studijas Inga spėjo keletą metų padirbėti. Išėjusi motinystės atostogų gauna dalį buvusio atlyginimo. Kai mažajam Ričardukui sukaks dveji metai, mama turės grįžti į darbą arba tęsti motinystės atostogas, tačiau išmokos jau nebegaus.
Viskas priklauso nuo požiūrio
„Dėl finansinės padėties bus sunkiau, – svarsto Inga. – Tačiau vaikui dar labai reikia mamos. Iš akių nebepaleidžia. Trinkteli durys – suklūsta, gal kur išėjau. Dar daug ką jį turėčiau išmokyti. Todėl su vyru labai rimtai turėsime apsvarstyti prioritetus. Ar gyvensime kukliau, bet daugiau dėmesio skirsime vaikams, ar paliksiu vaiką auklei ir grįšiu į darbą.“
Paklausta, ar daug kainuoja auginti vaiką, jauna moteris sako, jog viskas priklauso nuo jaunos šeimos požiūrio. Jeigu pirksi vaikui naujus firminius drabužius, puikius žaislus, skanėstus, 40 litų kainuojančius buteliukus ir pačias brangiausias sauskelnes, kainuos labai daug.
Jų šeima apgalvoja ir apskaičiuoja, kur ir kiek galima išleisti. Iki keturiolikos mėnesių mažylį moteris maitino savo pienu. Nereikėjo pirkti brangių mišinukų. O ir vėliau nepirko pačių brangiausių.
Vaikas, jaunos mamos požiūriu, bent jau kasdien gali apsieiti su kitų išaugtais drabužėliais, atiduotais žaislais. Dviratį vyresnėlei jauna šeima taip pat pirko iš antrų rankų. Ir parduodančiam gerai, ir perkančiam. Juk vaikai ir daiktus, ir drabužius labai greitai išauga.
Inga sako neperdozuojanti ir skanėstų. Svarbu, kad mažyliai gautų sveiko maisto ir visų reikalingų medžiagų. Kadangi tėvai gyvena kaime, daug sveikų, ekologiškų produktų parsiveža iš jų.
Todėl pavyko sutaupyti buto remontui. Dabar jauna šeima ketina imti paskolą ir pirkti namą.
„Motinystė pakeičia moterį. Įpareigoja. Verčia perkainoti daugelį dalykų, – pasakoja Inga. – Anksčiau stebėdavausi, jog mano mama verkia, kaskart, kai išvažiuoju į studijas. Dabar tai suprantu. Pati turėjau progos įsitikinti, jog ne tik vaikas prisiriša prie mamos, bet ir mama prisiriša prie vaiko. Suvokiau to ryšio svarbą.“
Vaikas lyg angelas
Užvenčio seniūnijoje Girnikų kaime gyvenanti šeimynos mama Regina Ratnikienė savus ir svetimus vaikus augina jau keturiasdešimt metų. Jų dukros jau seniai savarankiškos. 19 augintinių taip pat jau išėję iš namų. Sukūrę šeimas. Auga jau 15 anūkų.
Vaikai ir jų mažyliai nepamiršta namų, iš kurių išėjo. Regina kasdien sulaukia dešimčių skambučių. Ypač jei ištinka kokia bėda, jei reikia patarimo.
Reginos ir Jurgio Ratnikų šeimynoje šiuo metu auga dar šeši. Tai mažesnis būrys negu augdavo ankstesniais metais. Mama džiaugiasi, jog gali prie kiekvieno prieiti, kiekvieną paglostyti.
Pagal amžių jie galėtų būti Ratnikų anūkų karta. Mažiausiam 12 metų. Kol jis taps savarankiškas, šeimynos mamai bus jau beveik septyniasdešimt. „Energija slopsta, – apgailestauja Regina. – O vaikai jos pareikalauja daug.“
Ir savo dukroms, ir 25 svetimiems vaikams motinos širdies, gerumo ir duonos užtekusi Regina Ratnikienė jau 24 metai dirba sunkų būrio vaikų mamos darbą. Prieš tai yra dirbusi pedagoge. Anas užsiėmimas buvo lengvesnis. Nuėjai, atidirbai savo valandas, sugrįžai. Pasikeitė aplinka. Pasikeitė mintys.
Motinystė – darbas ištisas 24 valandas per parą. Tačiau šeimynos mama nesigaili vaikams atiduotų jėgų. „Motinystė daugiau duoda negu atima, – sako. – Man gaila tų motinų, kurios neaugino savo vaikų. Jos daug prarado. Vaikas – kaip angelas. Jis tave myli. Tave globoja. Atiduoda tau visą širdelę. Tai – Dievo dovana.“
Akelės ant vaikų padėtos
Vašilėnuose gyvenanti kraštotyrininkė Janina Garbenienė išaugino keturis vaikus. Dabar gyvena su jauniausiojo sūnaus šeima. „Vaikai – mano stiprybė. Jie man knygas padėjo leisti. Paveža kur reikia. Esu labai laiminga kaip moteris ir kaip motina, – sako šviesuolė. – Didelė laimė, kad visi vaikai nulaiko darbus arba sugeba ūkininkauti. Kad turi stogus virš galvos. Kad nereikia dairytis į užsienius.
Tiesa, du sūnūs žiemą išvažiuoja porai mėnesių. Kaimietis užsidirbti trąšoms, miestietis – pasigerinti buitį. Gal todėl jie tokie išaugo, kad ėjo kartu su manimi koja kojon. Kartu varpėm žemę. Kartu daržus ravėjom. Su tėvu po kolūkį važinėdavo ir darbus stebėjo. Neleidau savo vaikų į darželį. Darželyje jie atitrūksta nuo namų. „
Pasak didelę gyvenimo patirtį turinčios vašilėniškės, motinos rūpesčiai darniose, sveikose šeimose per pastaruosius dešimtmečius beveik nepakito. Tik fiziškai šiek tiek lengviau. Sauskelnes išmetei. Servetėle nuvalei. Tačiau rūpestingų mamų akelės visais laikais ant vaikų padėtos. Tik tie rūpestėliai tokie džiugūs, šviesūs.
Janina pasakoja apie dvejų metukų savo anūkėlį. Išmoko nulipti laiptais. Ateina rytais pas močiutę. Atneša jai nuo radiatoriaus nuėmęs šiltas kojines. Ir tėvas laimingas šypsosi žiūrėdamas į sūnelį.
Džiaugiasi Janina ir gimnaziste anūke. Darbšti ir protinga mergaitė.
